Patrologiae Cursus Completus

 Patrologiae Cursus Completus

 Elenchus Operum Quae In Hoc Tomo XVIII Continentur.

 Elenchus Operum Quae In Hoc Tomo XVIII Continentur.

 Appendix Ad Saec. IV. Auctores Et Monumenta Vel Incertae Aetatis, Vel Dubiae Auctoritatis, Vel Tantum Connexionis Causa Patribus Adjuncta.

 Appendix Ad Saec. IV. Auctores Et Monumenta Vel Incertae Aetatis, Vel Dubiae Auctoritatis, Vel Tantum Connexionis Causa Patribus Adjuncta.

 Anno Domini CCCXCIX. Sanctus Martinus Episcopus Turonensis.

 Anno Domini CCCXCIX. Sanctus Martinus Episcopus Turonensis.

 Prolegomena.

 Prolegomena.

 Sancti Martini Trinae Unitatis Et Unius Trinitatis Confessio.

 Sancti Martini Trinae Unitatis Et Unius Trinitatis Confessio.

 Anno Domini CCCXCIX. Tichonius Afer.

 Anno Domini CCCXCIX. Tichonius Afer.

 Prolegomena.

 Prolegomena.

 Tichonii Afri Liber De Septem Regulis.

 Tichonii Afri Liber De Septem Regulis.

 Regula I. De Domino et corpore ejus.

 Regula II. De Domini corpore bipartito.

 Regula III. De promissis et Lege. Exponitur Paulus ad Rom. et ad Gal., et Isai.

 Regula IV. De specie et genere. Lux allata Ezechiel, capp. XXVII et XXXII et XXXVI et XXXVII, Isai. Hierem.

 Regula V. De Temporibus.

 Regula VI. De Recapitulatione.

 Regula VII. De diabolo et corpore ejus. Loci duo illustrati, Isaiae cap. XIV, Et Ezech.

 Anno Domini CCCXCVIII. Hilarius Diaconus

 Anno Domini CCCXCVIII. Hilarius Diaconus

 Prolegomena. (Ex Schoenemanno, tom. I, p. 306.)

 Prolegomena. (Ex Schoenemanno, tom. I, p. 306.)

 Commentarius In XII Epistolas B. Paul Hilario Diacono Ascriptus.

 Commentarius In XII Epistolas B. Paul Hilario Diacono Ascriptus.

 Quaestiones Veteris Et Novi Testamenti Hilario Diacono Attributae

 Quaestiones Veteris Et Novi Testamenti Hilario Diacono Attributae

 Anno Domini Incerto. Novatus Catholicus.

 Anno Domini Incerto. Novatus Catholicus.

 Novati Sententia De Humilitate Et Obedientia Et De Calcanda Superbia.

 Novati Sententia De Humilitate Et Obedientia Et De Calcanda Superbia.

 Auctor Anonymus. Cujus Opera Prodierunt Sub Nomine S. Athanasii. Ex opp. S. Athanasii tom. III.

 Auctor Anonymus. Cujus Opera Prodierunt Sub Nomine S. Athanasii. Ex opp. S. Athanasii tom. III.

 Admonitum In Sequentia Duo Opuscula Ascetica.

 Admonitum In Sequentia Duo Opuscula Ascetica.

 Exhortatio Ad Monachos.

 Exhortatio Ad Monachos.

 Exhortatio Ad Sponsam Christi.

 Exhortatio Ad Sponsam Christi.

 Monitum In S. Ambrosii Sermones Sequentes.

 Monitum In S. Ambrosii Sermones Sequentes.

 D. Leandri Praefatio.

 D. Leandri Praefatio.

 Sancti Ambrosi Mediolanensis Episcopi Tres Sermones.

 Sancti Ambrosi Mediolanensis Episcopi Tres Sermones.

 Sermo Primus. De Perfecto.

 Sermo II. Adversus eos, qui dicunt possessionem non distrahendam, sed fructibus misericordiam faciendam.

 Sermo III. De Caritate. Ex lectione S. Pauli apostoli contra malos, qui bonis invident.

 Anno Domini CCCLXXXIV. Q. Aurelius Symmachus, V. C. Cos. Ordin. Praef. Urbis.

 Anno Domini CCCLXXXIV. Q. Aurelius Symmachus, V. C. Cos. Ordin. Praef. Urbis.

 Prolegomena.

 Guilielmi Cave Notitia Historica In Aur. Symmachum.

 Guilielmi Cave Notitia Historica In Aur. Symmachum.

 Vita Symmachi Ex Antiquissima Editione.

 Vita Symmachi Ex Antiquissima Editione.

 Elogia Symmachiana.

 Elogia Symmachiana.

 Aurelius Prudentius, Lib. I contra Symmachum.

 Ammianus Marcellinus, lib. XXVII.

 Divus Prosper Aquitanicus, de Promissionibus Dei, parte III.

 Anonymus.

 Magnus Aurelius Cassiodorus, lib. Variar. II, epist

 Cassiodorus, Histor. Tripart. lib. IX, cap.

 Sigebertus Gemblacensis in Chronico sub anno Domini 407.

 Joannes Cuspinianus, in Commentario consulum.

 Jacobus Lectius.

 Joan. Jacomottus.

 Q. Aurelii Symmachi V. C. Cos. Ordin. Praef. Urbis Epistolarum Libri Decem.

 Q. Aurelii Symmachi V. C. Cos. Ordin. Praef. Urbis Epistolarum Libri Decem.

 Liber Primus.

 Epistola Prima. Symmachus Patri Suo.

 Epist. II. Pater Symmacho.

 Epist. III. Symmachus Patri.

 Epist. IV. Symmachus Patri.

 Epist. V. Symmachus Patri.

 Epist. VI. Symmachus Patri.

 Epist. VII. Symmachus Patri

 Epist. VIII. Symmachus Patri.

 Epist. IX. Symmachus Patri.

 Epist. X. Symmachus Patri.

 Epist. XI. Symmachus Patri.

 Epist. XII. Symmachus Patri.

 Epist. XIII Symmachus Ausonio.

 Epist. XIV. Symmachus Ausonio.

 Epist. XV. Symmachus Ausonio.

 Epist. XVI. Symmachus Ausonio.

 Epist. XVII. Symmachus Ausonio.

 Epist. XVIII. Symmachus Ausonio.

 Epist. XIX. Symmachus Ausonio.

 Epist. XX. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXI. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXII. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXIII. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXIV. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXV. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXVI. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXVII. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXVIII. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXIX. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXX. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXXI. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXXII. Ausonius Symmacho.

 Epist. XXXIII. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXXIV. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXXV. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXXVI. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXXVII. Symmachus Ausonio.

 Epist. XXXVIII. Symmachus Ausonio.

 Epist XXXIX. Symmachus Ausonio.

 Epist. XL. Symmachus Ausonio.

 Epist. XLI. Symmachus Ausonio.

 Epist. XLII. Symmachus Ausonio.

 Epist. XLIII. Symmachus Ausonio.

 Epist. XLIV. Symmachus Agorio Praetext.

 Epist. XLV. Symmachus Agorio Praetext.

 Epist. XLVI. Symmachus Agorio Praetext.

 Epist. XLVII. Symmachus Agorio Praetext.

 Epist. XLVIII. Symmachus Agorio Praetext.

 Epist. XLIX. Symmachus Agorio Praetext.

 Epist. L. Symmachus Agorio Praetext.

 Epist. LI. Symmachus Agorio Praetext.

 Epist. LII. Symmachus Agorio Praetext.

 Epist. LIII. Symmachus Agorio Praetext.

 Epist. LIV. Symmachus Agorio Praetext.

 Epist. LV. Symmachus Agorio Praetext

 Epist. LVI. Symmachus Probo.

 Epist. LVII. Symmachus Probo.

 Epist. LVIII. Symmachus Probo.

 Epist. LIX. Symmachus Probo.

 Epist. LX. Symmachus Probo.

 Epist. LXI. Symmachus Probo.

 Epist. LXII. Symmachus Celsino Ticiano Fratri.

 Epist. LXIII. Symmachus Celsino Ticiano Fratri.

 Epist. LXIV. Symmachus Celsino Ticiano Fratri.

 Epist. LXV. Symmachus Celsino Ticiano Fratri.

 Epist. LXVI. Symmachus Celsino Ticiano Fratri.

 Epist. LXVII. Symmachus Celsino Ticiano Fratri.

 Epist. LXVIII. Symmachus Celsino Ticiano Fratri.

 Epist. LXIX. Symmachus Celsino Ticiano Fratri.

 Epist. LXX. Symmachus Celsino Ticiano Fratri.

 Epist. LXXI. Symmachus Celsino Ticiano Fratri.

 Epist. LXXII. Symmachus Celsino Ticiano Fratri.

 Epist. LXXIII. Symmachus Celsino Ticiano Fratri.

 Epist. LXXIV. Symmachus Agorio Praetextato.

 Epist. LXXV. Symmachus Hesperio.

 Epist. LXXVI. Symmachus Hesperio.

 Epist. LXXVII. Symmachus Hesperio.

 Epist. LXXVIII. Symmachus Hesperio.

 Epist. LXXIX. Symmachus Hesperio.

 Epist. LXXX. Symmachus Hesperio.

 Epist. LXXXI. Symmachus Hesperio.

 Epist. LXXXII. Symmachus Hesperio.

 Epist. LXXXIII. Symmachus Hesperio.

 Epist. LXXXIV. Symmachus Hesperio.

 Epist. LXXXV. Symmachus Hesperio.

 Epist. LXXXVI. Symmachus Hesperio.

 Epist. LXXXVII. Symmachus Hesperio.

 Epist. LXXXVIII. Symmachus Hesperio.

 Epist. LXXXIX. Symmachus Antonio.

 Epist. XC. Symmachus Antonio.

 Epist. XCI. Symmachus Antonio.

 Epist. XCII. Symmachus Antonio.

 Epist. XCIII. Symmachus Antonio

 Epist. XCIV. Symmachus Syagrio.

 Epist. XCV. Symmachus Syagrio.

 Epist. XCVI. Symmachus Syagrio.

 Epist. XCVII. Symmachus Syagrio.

 Epist. XCVIII. Symmachus Syagrio.

 Epist. XCIX. Symmachus Syagrio.

 Epist. C. Symmachus Syagrio.

 Epist. CI. Symmachus Syagrio.

 Epist. CII. Symmachus Syagrio.

 Epist. CIII. Symmachus Syagrio.

 Epist. CIV. Symmachus Syagrio.

 Epist. CV. Symmachus Syagrio.

 Epist. CVI. Symmachus Syagrio.

 Epist. CVII. Symmachus Syagrio.

 Liber Secundus.

 Epistola Prima. Symmachus Flaviano Fratri Salutem.

 Epist. II. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. III. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. IV. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. V. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. VI. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. VII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. VIII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. IX. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. X. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XI.

 Epist. XII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XIII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XIV. Symmachus Syagrio.

 Epist. XV. Symmachus Syagrio.

 Epist. XVI. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XVII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XVIII. Symmachus Flaviano Fratri. (Conjunge cum hac epist. 34 et 35 lib. V.)

 Epist. XIX. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XX. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXI. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXII. Symmachus Flaviano.

 Epist. XXIII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXIV. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXV. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXVI. Symmachus Flaviano.

 Epist. XXVII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXVIII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXIX. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXX. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXXI. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXXII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXXIII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXXIV Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXXV. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXXVI. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXXVII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXXVIII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XXXIX. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XL. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XLI. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XLII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XLIII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XLIV. Symmachus Flaviano Fratri

 Epist. XLV. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XLVI. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XLVII. Symmachus Flaviano Fratri

 Epist. XLVIII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. XLIX. Symmachus Syagrio.

 Epist. L. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LI. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LIII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LIV. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LV. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LVI. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LVII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LVIII. Symmachus Flaviano.

 Epist. LIX. Symmachus Flaviano.

 Epist. LX. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LXI. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LXII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LXIII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LXIV. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LXV. Symmachus Flaviano.

 Epist. LXVI. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LXVII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LXVIII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LXIX. Symmachus Flaviano.

 Epist. LXX. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LXXI. Symmachus Flaviano.

 Epist. LXXII. Symmachus Flaviano.

 Epist. LXXIII. Symmachus Flaviano.

 Epist. LXXIV. Symmachus Flaviano.

 Epist. LXXV. Symmachus Flaviano.

 Epist. LXXVI. Symmachus Flaviano.

 Epist. LXXVII. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LXXVIII. Symmachus Flaviano.

 Epist. LXXIX. Symmachus Flaviano.

 Epist. LXXX. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LXXXI. Symmachus Flaviano.

 Epist. LXXXII Symmachus Flaviano.

 Epist. LXXXIII. Symmachus Flaviano.

 Epist. LXXXIV. Symmachus Flaviano.

 Epist. LXXXV. Symmachus Flaviano Fratri.

 Epist. LXXXVI. Symmachus Flaviano

 Epist. LXXXVII. Symmachus Flaviano.

 Epist. LXXXVIII. Symmachus Flaviano.

 Epist. LXXXIX. Symmachus Flaviano.

 Epist. XC. Symmachus Flaviano.

 Epist. XCI. Symmachus Flaviano.

 Liber Tertius.

 Epistola Prima. Symmachus Juliano Rustico.

 Epist. II. Symmachus Juliano Rustico.

 Epist. III. Symmachus Juliano Rustico.

 Epist. IV. Symmachus Juliano Rustico.

 Epist. V. Symmachus Juliano Rustico.

 Epist. VI. Symmachus Juliano Rustico.

 Epist. VII. Symmachus Juliano Rustico.

 Epist. VIII. Symmachus Juliano Rustico.

 Epist. IX. Symmachus Juliano Rustico.

 Epist. X. Symmachus Naucellio.

 Epist. XI. Symmachus Naucellio.

 Epist. XII. Symmachus Naucellio.

 Epist. XIII Symmachus Naucellio

 Epist. XIV. Symmachus Naucellio.

 Epist. XV. Symmachus Naucellio.

 Epist. XVI. Symmachus Naucellio.

 Epist. XVII. Symmachus Gregorio.

 Epist. XVIII. Symmachus Gregorio.

 Epist. XIX. Symmachus Gregorio

 Epist. XX. Symmachus Gregorio.

 Epist. XXI. Symmachus Gregorio.

 Epist. XXII. Symmachus Gregorio.

 Epist. XXIII. Symmachus Mariniano.

 Epist. XXIV. Symmachus Mariniano.

 Epist. XXV. Symmachus Mariniano.

 Epist. XXVI. Symmachus Mariniano.

 Epist. XXVII. Symmachus Mariniano.

 Epist. XXVIII. Symmachus Mariniano.

 Epist. XXIX. Symmachus Mariniano.

 Epist. XXX. Symmachus Ambrosio

 Epist. XXXI. Symmachus Ambrosio

 Epist. XXXII. Symmachus Ambrosio.

 Epist. XXXIII. Symmachus Ambrosio.

 Epist. XXXIV. Symmachus Ambrosio.

 Epist. XXXV. Symmachus Ambrosio.

 Epist. XXXVI. Symmachus Ambrosio.

 Epist. XXXVII. Symmachus Ambrosio.

 Epist. XXXVIII. Symmachus Hilario.

 Epist. XXXIX. Symmachus Hilario

 Epist. XL. Symmachus Hilario.

 Epist. XLI. Symmachus Hilario.

 Epist. XLII. Symmachus Hilario.

 Epist. XLIII. Symmachus Siburio.

 Epist. XLIV. Symmachus Siburio.

 Epist. XLV. Symmachus Siburio.

 Epist. XLVI. Symmachus Eutropio.

 Epist. XLVII. Symmachus Eutropio.

 Epist. XLVIII. Symmachus Eutropio.

 Epist. XLIX. Symmachus Eutropio.

 Epist. L. Symmachus Eutropio.

 Epist. LI. Symmachus Eutropio.

 Epist. LII. Symmachus Eutropio.

 Epist. LIII. Symmachus Eutropio.

 Epist. LIV. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LV. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LVI. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LVII. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LVIII. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LIX. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LX. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LXI. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LXII. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LXIII. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LXIV. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LXV. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LXVI. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LXVII. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LXVIII. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LXIX. Symmachus Ricomeri.

 Epist. LXX. Symmachus Tymasio.

 Epist. LXXI. Symmachus Tymasio.

 Epist. LXXII. Symmachus Tymasio.

 Epist. LXXIII. Symmachus Tymasio.

 Epist. LXXIV. Symmachus Promoto.

 Epist. LXXV. Symmachus Promoto.

 Epist. LXXVI. Symmachus Promoto.

 Epist. LXXVII. Symmachus Promoto.

 Epist. LXXVIII. Symmachus Promoto.

 Epist. LXXIX. Symmachus Promoto.

 Epist. LXXX. Symmachus Promoto.

 Epist. LXXXI. Symmachus Rufino.

 Epist. LXXXII. Symmachus Rufino.

 Epist. LXXXIII. Symmachus Rufino.

 Epist. LXXXIV. Symmachus Rufino.

 Epist. LXXXV. Symmachus Rufino.

 Epist. LXXXVI Symmachus Rufino.

 Epist. LXXXVII. Symmachus Rufino.

 Epist. LXXXVIII. Symmachus Rufino.

 Epist. LXXXIX Symmachus Rufino.

 Epist. XC. Symmachus Rufino.

 Epist. XCI. Symmachus Rufino.

 Liber Quartus.

 Epistola Prima. Symmachus Stiliconi.

 Epist. II. Cs. Cs.

 Epist. III. Cs. Cs.

 Epist. IV. Symmachus Stiliconi.

 Epist. V. Symmachus Stiliconi.

 Epist. VI. Symmachus Stiliconi.

 Epist. VII. Symmachus Stiliconi.

 Epist. VIII. Symmachus Stiliconi.

 Epist. IX. Symmachus Stiliconi.

 Epist. X. Cs. Cs.

 Epist. XI. Symmachus Stiliconi.

 Epist. XII. Symmachus Stiliconi.

 Epist. XIII. Symmachus Stiliconi.

 Epist. XIV. Symmachus Stiliconi.

 Epist. XV. Symmachus Bathoni.

 Epist. XVI. Symmachus Bathoni.

 Epist. XVII. Symmachus Protadio.

 Epist. XVIII Symmachus Protadio.

 Epist. XIX. Symmachus Protadio.

 Epist. XX. Symmachus Protadio.

 Epist. XXI. Symmachus Protadio

 Epist. XXII. Symmachus Protadio.

 Epist. XXIII. Symmachus Protadio.

 Epist. XXIV. Symmachus Protadio.

 Epist. XXV. Symmachus Protadio.

 Epist. XXVI. Symmachus Protadio.

 Epist. XXVII. Symmachus Protadio.

 Epist. XXVIII. Symmachus Protadio.

 Epist. XXIX. Symmachus Protadio.

 Epist. XXX. Symmachus Protadio.

 Epist. XXXI. Symmachus Protadio.

 Epist. XXXII. Symmachus Protadio.

 Epist. XXXIII. Symmachus Protadio.

 Epist. XXXIV. Symmachus Protadio.

 Epist. XXXV. Symmachus Minervio.

 Epist. XXXVI. Symmachus Minervio.

 Epist. XXXVII. Symmachus Minervio.

 Epist. XXXVIII. Symmachus Minervio.

 Epist. XXXIX. Symmachus Minervio.

 Epist. XL. Symmachus Minervio.

 Epist. XLI. Symmachus Minervio.

 Epist. XLII. Symmachus Minervio.

 Epist. XLIII. Symmachus Minervio.

 Epist. XLIV. Symmachus Minervio.

 Epist. XLV. Symmachus Minervio.

 Epist. XLVI. Symmachus Minervio.

 Epist. XLVII. Symmachus Minervio

 Epist. XLVIII. Symmachus Minervio.

 Epist. XLIX. Symmachus Minervio.

 Epist. L. Symmachus Florentino.

 Epist. LI. Symmachus Florentino.

 Epist. LII. Symmachus Florentino.

 Epist. LIII. Symmachus Florentino

 Epist. LIV. Symmachus Florentino.

 Epist. LV. Symmachus Florentino.

 Epist. LVI. Explicit Ad Florentinum. Incipit In Commune Fratribus Minervio, Protadio Et Florentino.

 Epist. LVII. Symmachus Minervio, Protadio, Florentino.

 Epist. LVIII. Symmachus Eupraxio.

 Epist. LIX. Symmachus Eupraxio.

 Epist. LX. Symmachus Eupraxio.

 Epist. LXI. Symmachus Eupraxio.

 Epist. LXII. Symmachus Eupraxio.

 Epist. LXIII. Symmachus Eupraxio.

 Epist. LXIV. Symmachus Eupraxio.

 Epist. LXV. Symmachus Eupraxio.

 Epist. LXVI. Symmachus Eusignio.

 Epist. LXVII. Symmachus Eusignio.

 Epist. LXVIII. Symmachus Eusignio.

 Epist. LXIX. Symmachus Eusignio.

 Epist. LXX. Symmachus Eusignio.

 Epist. LXXI. Symmachus Eusignio.

 Epist. LXXII. Symmachus Eusignio.

 Epist. LXXIII. Symmachus Eusignio.

 Epist. LXXIV. Symmachus Eusignio.

 Liber Quintus.

 Epist. Prima. Symmachus Hierophanti.

 Epist. II. Symmachus Hierophanti.

 Epist. III. Symmachus Hierophanti.

 Epist. IV. Symmachus Theodoro.

 Epist. V. Symmachus Theodoro.

 Epist. VI. Symmachus Theodoro.

 Epist. VII. Symmachus Theodoro.

 Epist. VIII. Symmachus Theodoro.

 Epist. IX. Symmachus Theodoro.

 Epist. X. Symmachus Theodoro.

 Epist. XI. Symmachus Theodoro.

 Epist. XII. Symmachus Theodoro.

 Epist. XIII. Symmachus Theodoro.

 Epist. XIV. Symmachus Theodoro.

 Epist. XV. Symmachus Theodoro.

 Epist. XVI. Symmachus Theodoro.

 Epist. XVII. Symmachus Magnillo.

 Epist. XVIII. Symmachus Magnillo.

 Epist. XIX. Symmachus Magnillo.

 Epist. XX. Symmachus Magnillo.

 Epist. XXI. Symmachus Magnillo.

 Epist. XXII. Symmachus Magnillo.

 Epist. XXIII. Symmachus Magnillo.

 Epist. XXIV. Symmachus Magnillo.

 Epist. XXV. Symmachus Magnillo.

 Epist. XXVI. Symmachus Magnillo.

 Epist. XXVII. Symmachus Magnillo.

 Epist. XXVIII. Symmachus Magnillo.

 Epist. XXIX. Symmachus Magnillo.

 Epist. XXX. Symmachus Magnillo.

 Epist. XXXI. Symmachus Magnillo.

 Epist. XXXII. Symmachus Magnillo.

 Epist. XXXIII. Symmachus Magnillo.

 Epist. XXXIV. Symmachus Hephaestioni.

 Epist. XXXV. Symmachus Hephaestioni.

 Epist. XXXVI. Symmachus Hephaestioni.

 Epist. XXXVII. Symmachus Hephaestioni.

 Epist. XXXVIII. Symmachus Neoterio.

 Epist. XXXIX. Symmachus Neoterio.

 Epist. XL. Symmachus Neoterio.

 Epist. XLI. Symmachus Neoterio.

 Epist. XLII. Symmachus Neoterio.

 Epist. XLIII. Symmachus Neotorio.

 Epist. XLIV. Symmachus Neoterio.

 Epist. XLV. Symmachus Neoterio.

 Epist. XLVI. Symmachus Neoterio.

 Epist. XLVII. Symmachus Felici.

 Epist. XLVIII. Symmachus Felici.

 Epist. XLIX. Symmachus Felici.

 Epist. L. Symmachus Felici.

 Epist. LI. Symmachus Felici.

 Epist. LII. Symmachus Felici.

 Epist. LIII. Symmachus Felici.

 Epist. LIV. Symmachus Felici.

 Epist. LV. Symmachus Sallustio.

 Epist. LVI. Symmachus Sallustio

 Epist. LVII. Symmachus Sallustio.

 Epist. LVIII. Symmachus Paterno.

 Epist. LIX. Symmachus Paterno.

 Epist. LX. Symmachus Paterno.

 Epist. LXI. Symmachus Paterno.

 Epist. LXII. Symmachus Paterno.

 Epist. LXIII. Symmachus Paterno.

 Epist. LXIV. Symmachus Paterno.

 Epist. LXV. Symmachus Paterno.

 Epist. LXVI. Symmachus Paterno.

 Epist. LXVII. Symmachus Olybio Et Probino.

 Epist. LXVIII. Symmachus Olybio Et Probino.

 Epist. LXIX. Symmachus Olybio Et Probino.

 Epist. LXX. Symmachus Olybio Et Probino.

 Epist. LXXI. Symmachus Olybio Et Probino.

 Epist. LXXII. Symmachus Licinio.

 Epist. LXXIII. Symmachus Licinio.

 Epist. LXXIV. Symmachus Licinio.

 Epist. LXXV. Symmachus Licinio.

 Epist. LXXVI. Symmachus Licinio.

 Epist. LXXVII. Symmachus Licinio.

 Epist. LXXVIII. Symmachus Helpidio.

 Epist. LXXIX. Symmachus Helpidio

 Epist. LXXX. Symmachus Helpidio.

 Epist. LXXXI. Symmachus Helpidio.

 Epist. LXXXII. Symmachus Helpidio.

 Epist. LXXXIII Symmachus Helpidio.

 Epist. LXXXIV. Symmachus Helpidio.

 Epist. LXXXV. Symmachus Helpidio.

 Epist. LXXXVI. Symmachus Helpidio.

 Epist. LXXXVII. Symmachus Helpidio.

 Epist. LXXXVIII. Symmachus Helpidio.

 Epist. LXXXIX. Symmachus Helpidio.

 Epist. XC. Symmachus Helpidio.

 Epist. XCI. Symmachus Helpidio.

 Epist. XCII. Symmachus Helpidio.

 Epist. XCIII. Symmachus Helpidio.

 Epist. XCIV. Symmachus Helpidio.

 Epist. XCV. Symmachus Helpidio.

 Epist. XCVI. Symmachus Helpidio.

 Epist. XCVII. Symmachus Helpidio.

 Epist. XCVIII. Symmachus Helpidio.

 Liber Sextus.

 Epistola Prima. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. II. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. III. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. IV. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. V. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. VI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. VII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. VIII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. IX. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. X. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XIII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XIV. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XV. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XVI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XVII Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XVIII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XIX. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XX. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXIII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXIV. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXV. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXVI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXVII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist XXVIII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXIX. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXX. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXXI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXXII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXXIII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXXIV. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXXV. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXXVI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXXVII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXXVIII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XXXIX. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XL. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XLI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XLII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XLIII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XLIV. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XLV. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XLVI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XLVII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XLVIII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. XLIX. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. L. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LIII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LIV. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LV. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LVI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LVII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LVIII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LIX. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LX. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXIII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXIV. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXV. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXVI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXVII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXVIII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXIX. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXX. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXXI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXXII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXXIII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXXIV. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXXV. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXXVI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXXVII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXXVIII. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXXIX. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXXX. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Epist. LXXXI. Symmachus Nicomachi Filiis.

 Liber Septimus.

 Epistola Prima. Symmachus Symmacho Filio.

 Epist. II. Symmachus Filio.

 Epist. III. Symmachus Filio.

 Epist. IV. Symmachus Filio.

 Epist. V. Symmachus Filio.

 Epist. VI. Symmachus Filio.

 Epist. VII. Symmachus Filio.

 Epist. VIII. Symmachus Filio.

 Epist. IX. Symmachus Filio.

 Epist. X. Symmachus Filio.

 Epist. XI. Symmachus Filio.

 Epist. XII. Symmachus Filio.

 Epist. XIII. Symmachus Filio.

 Epist. XIV. Symmachus Filio.

 Epist. XV. Symmachus Filio.

 Epist. XVI. Symmachus Attalo.

 Epist. XVII. Symmachus Attalo.

 Epist. XVIII. Symmachus Attalo.

 Epist. XIX. Symmachus Attalo.

 Epist. XX. Symmachus Attalo.

 Epist. XXI. Symmachus Attalo.

 Epist. XXII. Symmachus Attalo.

 Epist. XXIII. Symmachus Attalo.

 Epist. XXIV. Symmachus Attalo.

 Epist. XXV. Symmachus Attalo.

 Epist. XXVI. Symmachus Macedonio.

 Epist. XXVII. Symmachus Macedonio.

 Epist. XXVIII. Symmachus Macedonio.

 Epist. XXIX. Symmachus Macedonio.

 Epist. XXX. Symmachus Attico.

 Epist. XXXI. Symmachus Attico

 Epist. XXXII. Symmachus Attico.

 Epist. XXXIII. Symmachus Attico.

 Epist. XXXIV. Symmachus Attico.

 Epist. XXXV. Symmachus Decio.

 Epist. XXXVI. Symmachus Decio.

 Epist. XXXVII. Symmachus Decio.

 Epist. XXXVIII. Symmachus Decio.

 Epist. XXXIX. Symmachus Decio.

 Epist. XL. Symmachus Decio.

 Epist. XLI. Symmachus Decio.

 Epist. XLII. Symmachus Decio.

 Epist. XLIII. Symmachus Decio.

 Epist. XLIV. Symmachus Decio.

 Epist. XLV. Symmachus Decio.

 Epist. XLVI. Symmachus Decio.

 Epist. XLVII. Symmachus Decio.

 Epist. XLVIII. Symmachus Decio.

 Epist. XLIX. Symmachus Decio.

 Epist. L. Symmachus Decio.

 Epist. LI. Symmachus Decio.

 Epist. LII. Symmachus Decio.

 Epist. LIII. Symmachus Decio.

 Epist. LIV. Symmachus Decio.

 Epist. LV. Symmachus Decio.

 Epist. LVI. Symmachus Decio.

 Epist. LVII. Symmachus Decio.

 Epist. LVIII. Symmachus Decio.

 Epist. LIX. Symmachus Decio.

 Epist. LX. Symmachus Decio.

 Epist. LXI. Symmachus Patricio.

 Epist. LXII. Symmachus Patricio.

 Epist. LXIII. Symmachus Patricio.

 Epist. LXIV. Symmachus Patricio.

 Epist. LXV. Symmachus Patricio.

 Epist. LXVI. Symmachus Alipio.

 Epist. LXVII. Symmachus Alipio.

 Epist. LXVIII. Symmachus Alpidio.

 Epist. LXIX. Symmachus Alpidio.

 Epist. LXX. Symmachus Alipio.

 Epist. LXXI. Symmachus Alipio.

 Epist. LXXII. Symmachus Fratribus.

 Epist. LXXIII. Symmachus Fratribus.

 Epist. LXXIV. Symmachus Fratribus.

 Epist. LXXV. Symmachus Fratribus.

 Epist. LXXVI. Symmachus Fratribus.

 Epist. LXXVII. Symmachus Fratribus.

 Epist. LXXVIII. Symmachus Fratribus.

 Epist. LXXIX. Symmachus Fratribus.

 Epist. LXXX. Symmachus Fratribus.

 Epist. LXXXI. Symmachus Messalae.

 Epist. LXXXII. Symmachus Messalae.

 Epist. LXXXIII. Symmachus Messalae.

 Epist. LXXXIV. Symmachus Messalae.

 Epist. LXXXV. Symmachus Messalae.

 Epist. LXXXVI. Symmachus Messalae.

 Epist. LXXXVII. Symmachus Messalae.

 Epist. LXXXVIII. Symmachus Messalae.

 Epist. LXXXIX. Symmachus Messalae.

 Epist. XC. Symmachus Messalae.

 Epist. XCI. Symmachus Messalae.

 Epist. XCII. Symmachus Messalae.

 Epist. XCIII. Symmachus Longimano.

 Epist. XCIV. Symmachus Longimano.

 Epist. XCV. Symmachus Longimano.

 Epist. XCVI. Symmachus Longimano.

 Epist. XCVII. Symmachus Longimano.

 Epist. XCVIII. Symmachus Longimano.

 Epist. XCIX. Symmachus Longimano.

 Epist. C. Symmachus Longimano.

 Epist. CI. Symmachus Longimano.

 Epist. CII. Symmachus Petronio et Patruino.

 Epist. CIII. Symmachus Petronio et Patruino.

 Epist. CIV. Symmachus Petronio et Patruino.

 Epist. CV. Symmachus Patruino.

 Epist. CVI. Symmachus Patruino.

 Epist. CVII. Symmachus Patruino.

 Epist. CVIII. Symmachus Patruino.

 Epist. CIX. Symmachus Patruino.

 Epist. CX. Symmachus Patruino.

 Epist. CXI. Symmachus Patruino.

 Epist. CXII. Symmachus Patruino.

 Epist. CXIII. Symmachus Patruino.

 Epist. CXIV. Symmachus Patruino.

 Epist. CXV. Symmachus Patruino.

 Epist. CXVI. Symmachus Patruino.

 Epist. CXVII. Symmachus Patruino.

 Epist. CXVIII. Symmachus Patruino.

 Epist. CXIX. Symmachus Patruino.

 Epist. CXX. Symmachus Patruino.

 Epist. CXXI. Symmachus Patruino.

 Epist. CXXII. Symmachus Patruino.

 Epist. CXXIII. Symmachus Patruino.

 Epist. CXXIV. Symmachus Patruino.

 Epist. CXXV. Symmachus Patruino.

 Epist. CXXVI. Symmachus Patruino.

 Epist. CXXVII. Symmachus Patruino.

 Epist. CXXVIII. Symmachus Patruino.

 Epist. CXXIX. Symmachus Sibidio.

 Epist. CXXX. Symmachus Sibidio.

 Epist. CXXXI. Symmachus Sibidio.

 Liber Octavus.

 Epistola Prima.

 Epist. II. Symmachus Almachio.

 Epist. III. Symmachus Fructiano.

 Epist. IV. Symmachus Lolliano.

 Epist. V. Symmachus Priscilliano.

 Epist. VI. Symmachus Severo.

 Epist. VII. Symmachus Capreolo.

 Epist. VIII. Symmachus Eusebio.

 Epist. IX. Symmachus Martiano.

 Epist. X. Symmachus Ireneo.

 Epist. XI. Symmachus . . . . .

 Epist. XII. Symmachus Pacato.

 Epist. XIII. Symmachus Apollodoro.

 Epist. XIV. Symmachus Caeciliano Et Probino.

 Epist. XV. Symmachus Allevio.

 Epist. XVI. Symmachus Carterio.

 Epist. XVII. Symmachus Rufino.

 Epist. XVIII. Symmachus Patruino.

 Epist. XIX. Symmachus Patruino.

 Epist. XX.

 Epist. XXI. Symmachus Lucillo.

 Epist. XXII. Symmachus Andronico.

 Epist. XXIII. Symmachus Marciano.

 Epist. XXIV. Symmachus Maximiniano.

 Epist. XXV. Symmachus Albino.

 Epist. XXVI. Symmachus Gregorio.

 Epist. XXVII. Symmachus Censorino.

 Epist. XXVIII. Symmachus Romano.

 Epist. XXIX. Symmachus Salvio.

 Epist. XXX. Symmachus Jovio.

 Epist. XXXI. Symmachus Eudoxio.

 Epist. XXXII. Symmachus Urbico.

 Epist. XXXIII. Symmachus Justiniano.

 Epist. XXXIV. Symmachus Eusebio.

 Epist. XXXV. Symmachus Johanni.

 Epist. XXXVI. Symmachus Quintiliano.

 Epist. XXXVII. Symmachus Crisocomae.

 Epist. XXXVIII. Symmachus Romulo.

 Epist. XXXIX. Symmachus . . .

 Epist. XL Symmachus Aventio.

 Epist. XLI. Symmachus Antiocho.

 Epist. XLII. Symmachus . . .

 Epist. XLIII. Symmachus Callistiano.

 Epist. XLIV. Symmachus Pastinato.

 Epist. XLV. Symmachus Pierio.

 Epist. XLVI. Symmachus Strategio.

 Epist. XLVII. Symmachus Valerio.

 Epist. XLVIII. Symmachus Maximiliano.

 Epist. XLIX. Symmachus Vitali.

 Epist. L. Symmachus Jovio.

 Epist. LI. Symmachus Maximiliano.

 Epist. LII.

 Epist. LIII. Symmachus Leporio

 Epist. LIV. Symmachus Marciano.

 Epist. LV. Symmachus Maximiliano.

 Epist. LVI. Symmachus Romano.

 Epist. LVII. Symmachus Valerio.

 Epist. LVIII. Symmachus Marciano.

 Epist. LIX. Symmachus Romano.

 Epist. LX. Symmachus Servio.

 Epist. LXI. Symmachus Amicis Romam.

 Epist. LXII. Symmachus Romulo.

 Epist. LXIII. Symmachus Lampadio.

 Epist. LXIV. Symmachus Dionysio.

 Epist. LXV. Symmachus Lampadio.

 Epist. LXVI. Symmachus Herculio.

 Epist. LXVII. Symmachus Dynamio.

 Epist. LXVIII. Symmachus Ticiano.

 Epist. LXIX. Symmachus Valeriano.

 Epist. LXX. Symmachus Romano.

 Epist. LXXI. Ad Praet. Mult. Invit.

 Epist. LXXII. Similis.

 Epist. LXXIII. Symmachus Marciano.

 Epist. LXXIV. Symmachus Anchio.

 Liber Nonus.

 Epistola Prima. Symmachus Palladio.

 Epist. II. Symmachus Jamblico.

 Epist. III. Symmachus Zenodoro.

 Epist. IV. Symmachus Dionysio.

 Epist. V. Symmachus Auxentio.

 Epist. VI. Symmachus. . . . .

 Epist. VII. Symmachus Carterio.

 Epist. VIII Symmachus Pompeiano.

 Epist. IX. Symmachus Vincentio.

 Epist. X. Symmachus Leporio.

 Epist. XI. Symmachus Marcello.

 Epist. XII. Symmachus Perpetuo.

 Epist. XIII. Symmachus Valerino.

 Epist. XIV. Symmachus Apollodorio.

 Epist. XV. Symmachus Geminiano.

 Epist. XVI. Symmachus Sapidiano.

 Epist. XVII. Symmachus Venusto.

 Epist. XVIII. Symmachus Pompeiae.

 Epist. XIX. Symmachus Fabiano.

 Epist. XX. Symmachus Basso.

 Epist. XXI. Symmachus Vicario Hispanensi.

 Epist. XXII. Symmachus Aurelio.

 Epist. XXIII. Symmachus Marcello.

 Epist. XXIV. Symmachus Basso.

 Epist. XXV. Symmachus Vincentio.

 Epist. XXVI. Symmachus Valerio.

 Epist. XXVII. Symmachus Alexandro.

 Epist. XXVIII. Symmachus Maximo.

 Epist. XXIX. Symmachus Varo.

 Epist. XXX. Symmachus Leoni.

 Epist. XXXI. Symmachus Carterio.

 Epist. XXXII. Symmachus Januario.

 Epist. XXXIII.

 Epist. XXXIV.

 Epist. XXXV. Symmachus . . . . .

 Epist. XXXVI. Symmachus . . . . .

 Epist. XXXVII. Symmachus . . . . .

 Epist. XXXVIII. Symmachus . . . . .

 Epist. XXXIX. Symmachus . . . . .

 Epist. XL.

 Epist. XLI.

 Epist. XLII.

 Epist. XLIII.

 Epist. XLIV. Symmachus . . . . .

 Epist. XLV. Symmachus . . . . .

 Epist. XLVI. Symmachus . . . . .

 Epist. XLVII. Symmachus . . . . . .

 Epist. XLVIII. Symmachus . . . . .

 Epist. XLIX. Symmachus Justo.

 Epist. L. Symmachus Caeciliano.

 Epist. LI. Symmachus Apollodorio.

 Epist. LII. Symmachus Maximiliano.

 Epist. LIII. Symmachus . . . . .

 Epist. LIV. Symmachus Poemenio.

 Epist. LV. Symmachus Eusebio.

 Epist. LVI. Symmachus Geminano.

 Epist. LVII. Symmachus Quintiliano.

 Epist. LVIII. Symmachus Caeciliano.

 Epist. LIX. Symmachus Jovio.

 Epist. LX. Symmachus Probino.

 Epist. LXI. Symmachus Pacato.

 Epist. LXII. Symmachus Romulo.

 Epist. LXIII. Symmachus . . . . .

 Epist. LXIV. Symmachus Pacato.

 Epist. LXV. Symmachus Allevio.

 Epist. LXVI. Symmachus Ad Saecularem.

 Epist. LXVII. Symmachus . . . . .

 Epist. LXVIII. Symmachus . . . . .

 Epist. LXIX. Symmachus . . . . .

 Epist. LXX. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXI. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXII. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXIII. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXIV. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXV. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXVI. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXVII. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXVIII. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXIX. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXX. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXXI. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXXII. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXXIII. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXXIV. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXXV. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXXVI. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXXVII. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXXVIII. Symmachus . . . . .

 Epist. LXXXIX. Symmachus . . . . .

 Epist. XC. Symmachus . . . . .

 Epist. XCI. Symmachus . . . . .

 Epist. XCII. Symmachus . . . . .

 Epist. XCIII. Symmachus . . . . .

 Epist. XCIV. Symmachus . . . . .

 Epist. XCV. Symmachus . . . . .

 Epist. XCVI. Symmachus . . . . .

 Epist. XCVII. Symmachus . . . . .

 Epist. XCVIII. Symmachus . . . . .

 Epist. XCIX. Symmachus . . . . .

 Epist. C. Symmachus . . . . .

 Epist. CI. Symmachus . . . . .

 Epist. CII. Symmachus . . . . .

 Epist. CIII. Symmachus . . . . .

 Epist. CIV. Symmachus . . . . .

 Epist. CV. Symmachus . . . . .

 Epist. CVI. Symmachus . . . . .

 Epist. CVII. Symmachus . . . . .

 Epist. CVIII. Symmachus . . . . .

 Epist. CIX. Symmachus . . . . .

 Epist. CX. Symmachus . . . . .

 Epist. CXI. Symmachus . . . . .

 Epist. CXII. Symmachus . . . . .

 Epist. CXIII. Symmachus . . . . .

 Epist. CXIV. Symmachus . . . . .

 Epist. CXV. Symmachus . . . . . . .

 Epist. CXVI. Symmachus . . . . . . .

 Epist. CXVII. Symmachus . . . . . . .

 Epist. CXVIII. Symmachus . . . . . . .

 Epist. CXIX. Symmachus . . . . . . .

 Epist. CXX. Symmachus . . . . . .

 Epist. CXXI. Symmachus . . . . . .

 Epist. CXXII. Symmachus . . . . .

 Epist. CXXIII. Symmachus . . . . . .

 Epist. CXXIV. Symmachus . . . . . .

 Epist. CXXV. Symmachus . . . . . .

 Epist. CXXVI. Symmachus . . . . . .

 Epist. CXXVII. Symmachus . . . . . . .

 Epist. CXXVIII. Symmachus . . . . . .

 Epist. CXXIX. Symmachus . . . . . . .

 Epist. CXXX. Symmachus . . . . .

 Epist. CXXXI. Symmachus . . . . .

 Epist. CXXXII. Symmachus . . . . .

 Epist. CXXXIII. Symmachus . . . . .

 Epist. CXXXIV. Symmachus . . . . .

 Liber Decimus.

 Epistola Prima. Symmachus Theodosio Seniori.

 Epist. II. Gratiano Augusto.

 Epist. III. Symmachus . . . . .

 Epist. IV. Symmachus . . . . .

 Epist. V. Symmachus . . . . .

 Epist. VI. Symmachus . . . . .

 Epist. VII. Symmachus . . . . .

 Epist. VIII. Symmachus.

 Epist. IX. Symmachus . . . . .

 Epist. X. Symmachus . . . . .

 Epist. XI. Symmachus . . . . .

 Epist. XII. Symmachus . . . . .

 Epist. XIII. Symmachus . . . . .

 Epist. XIV. Symmachus . . . . .

 Epist. XV. Symmachus . . . . .

 Epist. XVI Symmachus . . . . .

 Epist. XVII. Symmachus . . . . .

 Epist. XVIII. Symmachus . . . . .

 Epist. XIX. Symmachus . . . . .

 Epist. XX. Symmachus . . . . .

 Epist. XXI. Symmachus . . . . .

 Epist. XXII. Domino Valentiniano Semper Augusto Symmachus V. C. Praef. Urb.

 Epist. XXIII. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus V. C. Praef. Urb.

 Epist. XXIV. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus V. C. Praef. Urb.

 Epist. XXV. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus V. C. Praef. Urb.

 Epist. XXVI. Dd. Theodosio Et Arcadio Semper Aug. Symmachus V. C. Praef. Urb.

 Epist. XXVII. Dd. Theodosio Et Arcadio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. XXVIII. Dd. Theodosio Et Arcadio Semper Aug. Symmachus V. C. Praef. Urb.

 Epist. XXIX. Dd. Theodosio Et Arcadio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb

 Epist. XXX. Dd. Theodosio Et Arcadio Semper Aug. Symmachus V. C. Praef. Urb.

 Epist. XXXI. D. Valentiniano S. Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. XXXII. Dd. Theodosio Et Arcadio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. XXXIII. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. XXXIV. D. Valentiniano Semper Aug. Symmachus V. C. Praef. Urb.

 Epist. XXXV. Dd. Valentiniano, Theodosio Et Arcadio Semper Aug. Symmachus V. C. Praef. Urb.

 Epist. XXXVI. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb

 Epist. XXXVII. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus V. C. Praef. Urb.

 Epist. XXXVIII. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus V. C. Praef. Urb.

 Epist. XXXIX. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. XL. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. XLI. Dd. Theodosio et Arcadio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. XLII. Dd. Theodosio Et Arcadio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. XLIII. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. XLIV. Domino Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. XLV. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. XLVI. Dd. Theodosio Et Arcadio Semper Aug. Symmachus V. C. Praef. Urb.

 Epist. XLVII. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. XLVIII. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. XLIX. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus V. C. Praef. Urb.

 Epist. L. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LI. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LII. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LIII. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LIV. Dd. Theodosio Et Arcadio Semper Aug. Symmachus V. C. Praef. Urb.

 Epist. LV. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LVI. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LVII. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LVIII. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LIX. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LX. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb

 Epist. LXI. Dd. Valentiniano, Theodosio Et Arcadio Sem. Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LXII. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LXIII. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LXIV. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LXV. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LXVI. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LXVII. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LXVIII. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LXIX. D. Theodosio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LXX. Dd. Valentiniano, Theodosio Et Arcadio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LXXI. D. Imp. Honorio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LXXII. Imp. Honorius Augustus Symmacho Praef. Urb.

 Epist. LXXIII. D. Honorio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LXXIV. Presbyteri Ex Parte Bonifacii, Quod Scirent Imperatorem Deceptum Relatione, Datis Litteris Seu Precibus Rem Gestam Certa Fide Narrant.

 Epist. LXXV. Imp. Honorius Semper Aug. Symmacho Praef. Urb.

 Epist. LXXVI. D. Honorio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LXXVII. Imp. Honorius Aug. Symmacho Praef. Urb.

 Epist. LXXVIII. Domino Semper Illustri Et In Cunctis Magnifico Meritoque Sublimi Constantio Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LXXIX. Constantinus Symmacho Praef. Urb.

 Epist. LXXX. Imp. Honorius Aug. Symmacho Praef. Urb.

 Epist. LXXXI. Domino Semper Illustri Et Per Cuncta Magnifico, Meritoque Sublimi Ac Praecelso Constantio Symmachus Praef. Urb.

 Epist. LXXXII. Imp. Honorius Aug. Symmacho Praef. Urb.

 Epist. LXXXIII. D. Honorio Semper Aug. Symmachus Praef. Urb

 Anno Domini CCCXCIX. Maximus Grammaticus.

 Anno Domini CCCXCIX. Maximus Grammaticus.

 Guilielmi Cave Notitia In Maximum.

 Guilielmi Cave Notitia In Maximum.

 Maximi Epistola Ad S. Augustinum.

 Maximi Epistola Ad S. Augustinum.

 Anno Domini CCCLXII. Mamertinus.

 Anno Domini CCCLXII. Mamertinus.

 De Auctore Panegyrici Et Quo Tempore Ac Loco Habitus Sit.

 De Auctore Panegyrici Et Quo Tempore Ac Loco Habitus Sit.

 Synopsis Panegyrici.

 Synopsis Panegyrici.

 In Exordio.

 Distributio.

 In Fine.

 Mamertini Gratiarum Actio Juliano Augusto.

 Mamertini Gratiarum Actio Juliano Augusto.

 Appendix.

 Appendix.

 Vita Fl. Claudii Juliani.

 Vita Fl. Claudii Juliani.

 Publius Victor.

 Publius Victor.

 Monitum In Urbis Romae Descriptionem.

 Monitum In Urbis Romae Descriptionem.

 Descriptio Urbis Romae.

 Descriptio Urbis Romae.

 Regio I.

 Regio II.

 Regio III.

 Regio V.

 Regio VI.

 Regio VII.

 Regio VIII.

 Regio IX.

 Regio X.

 Regio XI.

 Regio XII.

 Regio XIII.

 Regio XIV.

 Obelisci V.

 Pontes Septem.

 Montes Septem.

 Campi Octo.

 Fora Undecim.

 Basilicae Decem.

 Thermae Undecim.

 Aquae XIX.

 Viae XXIX.

 Horum Breviarium.

 Regio I.

 Regio II.

 Regio III.

 Regio V.

 Regio VI.

 Regio VII.

 Regio VIII.

 Regio IX.

 Regio X.

 Regio XI.

 Regio XII.

 Regio XIII.

 Regio XIV.

 Obelisci VI.

 Pontes VIII.

 Montes Septem.

 Campi VIII.

 Fora XI.

 Basilicae X.

 Thermae XI ( alt. cod. X).

 Aquae Xviiii.

 Viae XVIII.

 Horum Breviarium.

 Exeunte Saeculo Quarto.

 Exeunte Saeculo Quarto.

 Monitum Editoris.

 Monitum Editoris.

 Epistola dedicatoria. Maximiliano Regni Bavarici Heredi Editores.

 Epistola dedicatoria. Maximiliano Regni Bavarici Heredi Editores.

 Signa Et Compendia, Quibus In Hujus Operis Decursu Passim Usi Sumus.

 Signa Et Compendia, Quibus In Hujus Operis Decursu Passim Usi Sumus.

 I. Signa.

 II. Compendia.

 Prolegomena.

 Prolegomena.

 Evangelia.

 Evangelia.

 Aivaggeljo þAIRH MATþAIU.

 Aivaggeljo þAIRH Marku ANASTODEIþ.

 Aivaggeljo þAIRH Lukan ANASTODEIþ.

 Aivaggeljo þAIRH ÏOHANNEN.

 Epistolae.

 Epistolae.

 Du Rumonim.

 Du KAURINþIUM ·A·

 Du KAURINþAIUM ANþARA dustodeiþ.

 Du Galatim.

 Aipistaule Pavlaus Du Aifaisium anastodiþ.

 Du Filippisium.

 Du Kaulaussaim.

 Du þAISSALAUNEIKIM. ·A·

 Du þAISSALAUNEKAIUM ANþARA ANASTODEIþ.

 Du þAIMAUþAIAU Frumei DUSTODEIþ.

 Du TEIMAUþAIU ANþARA.

 Du Teitau ANASTODEIþ.

 Du Filemauna.

 Fragmenta Veteris Testamenti.

 Fragmenta Veteris Testamenti.

 I. Psalmorum Fragmentum.

 II. Fragmentum Libri Esdrae.

 III. Fragmentum Libri Nehemiae.

 Fragmenta Alia Gothicae Linguae.

 Fragmenta Alia Gothicae Linguae.

 Monitum Editoris ( Ex Praef. ad gloss. partim excerptum

 Monitum Editoris ( Ex Praef. ad gloss. partim excerptum

 I. Skeireins.

 II. Calendarium Gothicum.

 Grammatica Gothicae Linguae E Germanico Sermone In Latinum Versa, Interprete F. Tempestini.

 Grammatica Gothicae Linguae E Germanico Sermone In Latinum Versa, Interprete F. Tempestini.

 Praefatio.

 Emendationes Glossarii.

 Emendationes Textus Et Versionis.

 Introductio.

 Caput Primum. De Scriptura Et Prolatione.

 I. De Vocalibus.

 Ai

 Au

 Ei

 Iu

 II. De Consonantibus.

 De Gutturalibus. G

 Caput Secundum. De Vocabulorum Flexione.

 I. De Substantivo.

 Vocalica Declinatio Prima. Rad. vocalis a. a.

 Vocalica Decinatio Secunda. Radic. vocalis i. a.

 Vocalica Declinatio Tertia. Radic. vocalis u. a.

 Vocalia Declinatio Quarta. Radic. vocalis r. a Masculinum.

 Vocalicae Declinationis Anomala.

 Anomala.

 Declinatio Nominum Propriorum Et Peregrinorum.

 II. De Adjectivo. (Coll. Welman, Das gothische Adjectivum,

 Adjectivorum Gradus Intensivi.

 Participiorum Declinatio.

 III. De Numerali.

 IV. De Pronomine.

 I. Activum.

 I. Activum.

 Conjugatio Prima.

 Conjugatio Secunda.

 Conjugatio Tertia.

 II. Passivum.

 Conjugatio Posterior.

 III. Medium.

 Anomala Conjugationis

 Caput Tertium. De Formatione Vocabulorum.

 I. Substantivum.

 II. Adjectivum.

 I. Conjugatio Prima.

 II. Conjugatio Secunda.

 III. Conjugatio Tertia.

 I. Adverbia Modi.

 II. Adverbia Loci.

 III. Adverbia Temporis.

 I. Compositio Nominalis.

 I. Substantiva.

 II. Adjectiva.

 III. Numeralia.

 II. Compositio Pronominalis.

 III. Compositio Particularum.

 I. Adverbia.

 II. Praepositiones.

 Caput Quartum. De Connexione Vocabulorum Seu De Syntaxi.

 I. De Verbo.

 I. De Genere.

 II. De Tempore.

 III. De Modo.

 IV. Personae Et Numerus.

 II. Nomen.

 I. Substantivum.

 II. Objectum determinari potest 1) Omnimodis attributis (§ 215), ut:

 IV. Auxiliante articulo substantivi vicem gerunt:

 I. Vocalica Forma in positivo et superlativo gradibus:

 Subjectum, Praedicatum, Copula.

 Negatio.

 Interrogatio.

 Relatio Attributiva Seu De Attributo.

 III. Relatio Objectiva Seu De Objecto.

 I. In quaestione Ubi?

 I. In quaestione Quando?

 I. Determinatio Mensurae.

 Animadversiones In Praepositiones.

 I. Jamvero ad significandum supinum adhibetur

 Ellipses In Objectivis Respectibus

 I. Coordinatae Sententiae.

 II. Subordinatae Sententiae.

 Attractio.

 Ellipses In Composita Sententia.

 Pleonasmus.

 Anacoluthon.

 Mutatio In Expressione.

 Conjugatio Vocabulorum.

 Vocabulorum Constructio .

 Grammatica Gothicae Linguae Absolvitur.

 Glossarium Gothicae Linguae, E Germanico Sermone In Latinum Versum, Interprete F, Tempestini.

 Glossarium Gothicae Linguae, E Germanico Sermone In Latinum Versum, Interprete F, Tempestini.

 Praefatio.

 Addenda In Grammatica.

 Addenda In Grammatica.

 Index Alphabeticus In Grammaticam.

 Index Alphabeticus In Grammaticam.

 Ordo Rerum, Quae In Grammatica Continentur.

 Ordo Rerum, Quae In Grammatica Continentur.

 Ordo Rerum Quae In Hoc Tomo Continentur.

 Ordo Rerum Quae In Hoc Tomo Continentur.

I. Vocalica Forma in positivo et superlativo gradibus:

a) Tam attributiva: Rom. VII, 24 vainans ïk manna, ego infelix homo; Mc. XVI. 5 juggalauþ bivaibidana vastjai weitai, veste candida; Skeir. III, c. vitoþ raidida azgon kalbons gabrannidaizos (subnigra vacca) utana bibaurgeinais. afaruh þan þo ïn vato vairpandans hrain (pura aqua) jah vulla raudai (rubris fluctibus) ufartrusnjandans; VI, b ïohannes manniskaim vaurdam (humanis verbis) veitvodida; VIII, a ïst magula ains her, saei habaiþ ·e· hlaibans barizeinans; Mth. III, 11 sah daupeiþ ïn ahmin veihamma; VII, 17 all bagme godaize akrana goda gataujiþ; Thess. II, II, 16 guþ atgaf gaþlaih aiveina jah ven goda ïn anstai; quam praedicativa: Rom. VII, 12 vitoþ veihata jah anabusns veiha jah garaihta jah þiuþeiga; Cor. I, IV, 11 veis dvalai ïþ jus frodai; Luc. X, 23 audaga sind augona; Joan. IX, 39 þai saiwandans blindai vairþand; Luc. VII, 10 bigetun þana siukan skalk hailana; Mc. I, 3 raihtos vaurkeiþ staigos guþs unsaris; Skeir. IV, c ïohannes ïesu himinakundana jah ïupaþro qumana qaþ;

b) Semper in vocabulis fulls, halbs, alls, ganohs, midjis, svaleiks, ains, anþar, sums et in possessivis pronominibus: Eph. IV, 13 garinnam du vaira fullamma; Calendar. goth. batvins bilaifs aikklesjons fullaizos (catholica ecclesia); Mc. VI, 23 þiswah þei bidjais mik, giba þus und halba þiudangardja meina; Neh. VI, 16 hausidedun fiands unsarai allai jah ohtedun allos þiudos; Mc. X, 46 usïddja miþ managein ganohai; Joan. XVII, 3 ei kunneina þuk ainana (τὸν μόνον) sunja guþ; Mc. II, 7 was mag afletan fravaurhtins niba ains guþ (unicus Deus); 26 hlaibans faurlageinais ni skuld ïst matjan niba ainaim gudjam; Skeir. VII, c ni ana þaim hlaibam ainaim mahtais filusna ustaiknida; Mc. IX, 36 gasatida barn ïn midjaim ïm (in mediis iis); Joan. VII, 14 ana midjai dulþ usstaig ïesus ïn alh; Mth. IX, 1076 8 guþ gaf valdufni svaleikata mannam; Mc. VI, 2 mahteis svaleikos þairh handuns ïs vairþand; Cor. II, VIII, 4 sa qimanda anþarana ïesu mereiþ; 8, anþaros aikklesjons birauboda; Mc. XIV, 51 ains sums juggalauþs laistida afar ïmma. Nec non et his vocabulis substantive usurpatis, forma remanet vocalica: Mth. V, 18 allata (omne) vairþiþ; VIII, 33 gataihun all bi þans daimonarjans; Mc. I, 27 sildaleikidedun allai (omnes); Skeir. VI, d sumai (quidam) jah stibna ïs gahausidedun, sumai þan ïs siun sewun; Luc. IX, 19 anþarai (alii) qiþand þuk heleian, sumai þan þatei profetus usstoþ; Mc. XIV, 60 usstoþ sa auhumista gudja ïn midjaim (in mediis ((eorum))). Imo et post articulum: Mth. XXVII, 49 þai anþarai qeþun; Cor. I, IX, 5; Joan. XVIII, 16 sa siponeis anþar; Mth. V, 39; Cor. II, X, 11 þata þagkjai sa svaleiks; Cor. I, VII, 15 nist gaþivaids broþar aiþþau svistar ïn þaim svaleikaim; Cor. II, XII, 2; Gal. V, 21, 23; VI, 1; Cor. II, XI, 13 þai svaleikai galiugaapaustauleis; Cor. I, XII, 12 liþjus allai us leika þamma ainamma; 19 sind þo alla ains liþus; Luc. XV, 32 þata mein þein ïst. Hinc Gothus formulam τὸ λοιπόν (de caetero) per þata anþar convertit Cor. I, I, 16; Cor. II, XIII, 11; Eph. VI, 10, etc.

«Annotatio 1.— Allans in consonantica forma pro allai in solo loco Neh. VI, 16 falsum est, vid. annot. ad h. l.»

II. Consonantica Forma. Haec forma adhibetur, ubi adjectivum ad objectum determinatum refertur, id est, in concreto sensu, qui graece articulo exprimitur, et in ordinalibus vocabulis. Adest insuper, judice Gotho, fundamentalis determinatio in comparationibus, quapropter comparativi hac tantummodo induuntur forma, ubi etiam comparatio vel sententia adversativa cogitari potest. Nec non et ubi adjectiva pro personis vel individuis substantive ponuntur, ordinario et in vocativo semper consonanticam formam sumunt.

1) Sine articulo:

a) Determinatum, cum in graeco textu sit articulus: Mth. XXVII, 62 ïftumin daga gaqemum auhumistans gudjans (οἱ ἀρχιερεῖς), sed Joan. XVIII, 13 annas vas auhumists veiha (ἀρχιερεύς) þis ataþnjis; Joan. VII, 37 ïn spedistin daga (ἐν τῇ ἐσχάτῃ ἡμέρᾳ) dulþais stoþ ïesus; Mc. III, 11 ahmans unhrainjans (τὰ πνεύματα τὰ ἀκάθαρτα) drusun du ïmma; Joan. XVIII, 10 afmaimait ïmma auso taihsvo (τὸ ὠτίον τὸ δεξιόν, cujus loco in parallelo Mc. XIV, 47 auso þata taihsvo addito articulo, vid. infra 2) b); Mth. V, 30 jabai taihsvo þeina handus (ἡ δεξιά σου χείρ) marzjai þuk; 39 jabai was þuk stautai bi þaihsvon þeina kinnu (τὴν δεξιάν σου σιαγόνα) vandei ïmma jah þo anþara; Cor. II, VI, 7 ïn mahtai guþs þairh vepna garaihteins taihsvona jah hleidumona (τῶν ὅπλων—τῶν δεξιῶν καὶ ἀριστερῶν); Cor. I, XVI, 19 goleiþ ïzvis priska miþ ïngardjon (τῇ κατ᾽ οἶκον) seinai aikklesjon; Cor. II, IV, 4 xristus ïst frisahts guþs ungasaiwanins (τοῦ θεοῦ τοῦ ἀοράτου); quapropter 1077 etiam Col. I, 15 ungasaiwān̄īs loco ungasaiwanis legendum est, coll. tamen annot. 5 c). Skeir. III, b ni þanaseiþs judaiviskom ufarranneineinim (judaicae purificationes ((in lege mosaica institutae))) brukjand; Mc. XI, 1 newa vesun at fairgunja alevjin (τὸ ὄρος τῶν) loc. τὸ ἐλαιῶν, hoc est, mons olivarum prope Jerusalem, dum mons oleis plantatus generaliter diceretur fairguni alevi); Joan. V, 35 jains vas lukarn brinnando jah liuhtjando (ὁ καιόμενος). Quin imo consonantica forma tum etiam usurpatur, cum in graeco textu deficit articulus, ut in libains aiveino (ζωὴ αἰώνιος,) vita aeterna, per oppositionem ad terrestrem vitam) Mc. X, 17, 30; Luc. X, 25; XVIII, 18, 30; Joan. VI, 27, 40, 47, 54, 68; X, 28; XII, 25; XVII, 2; Rom. VI, 23; Gal. VI, 8; Tim. I, I, 16; VI, 12; Tit. I, 2; Mth. XXV, 46 ubi etiam opponitur balveins aiveino, quemadmodum Thess. II, I, 9 fralusts aiveino (alias autem adhibetur forma fortis ((vocalica)), ex. gr.: vulþus aiveins Cor. II, IV, 17; Tim. II, II, 10, 11).

b) Comparativum: Mth. IX, 16 vairsiza (χεῖρον) gataura vairþiþ; Luc. I, 18 qens meina fram aldrozei (προβεβηκυῖα, scilicet aetate provecta) ïn dagam seinaim; XVI, 8 þai sunjus þis aivis frodazans sunum liuhadis sind; Cor. I, IX, 19 ei managizans gageigaidedjau; Cor. II, VIII, 17 usdaudoza visands galaiþ du ïzvis; Gal. IV, 1 arbinumja niuklahs ni und vaiht ïusiza ïst skalka; Skeir. VI, c hardizo þize ungalaubjandane varþ hairto; Luc. V, 39 vein fairni batizo ïst; Luc. XVIII, 14 alïddja motareis garaihtoza gataihans du garda seinamma þau jains.

Partim ex forma quam induunt, partim ex ipsorum significatione ut comparativa habenda sunt auhuma altior, superior, aftuma posterior, fruma prior, innuma interior, hleiduma laevus per oppositionem ad dextrum, ïftuma sequens qui praecedentem supponit, et tandem fairna superior, quod propter significationem huc pertinet et consonantice tantum occurrit. Hic autem Gothus generaliter exactior fere est quam Graecus: Phil. III, 3 anþar anþarana munands sis auhuman (ὑπερέχοντα, altiorem, praestantiorem); Mc. X, 31 managei vairþand frumans aftumans jah aftumans frumans, in graeco textu est πρῶτοι et ἔσχατοι, cum significatio comparativa ex allegatis duobus extremis pateat; hinc ponuntur fruma et frumei in inscriptione prioris epistolae ad Timotheum et in subscriptionibus prioris ad Corinthios et alterius ad Thessalonicenses epistolae, quia duae sunt; hinc etiam in Calendario goth. november fruma ïuleis dicitur, altero Julii mense existente; quapropter Gothus non solum comparativum πρότερος Gal. IV, 13; Eph. IV, 22 per fruma convertit, sed etiam, et equidem correcte, superlativum πρῶτος Mth. XXVII, 64 (ubi prior errori alteri respondet); Joan. XV, 18 (prius quam vos); Cor. I, XV, 47 (ubi τῶ fruma manna—anþar respondet); Tim. I, II, 13 (ubi Eva ad Adam prius creatum objicitur); Cor. II, IV, 16 sa ïnnuma manna ὁ ἔσωθεν ἀνθρωπος, ut qui ad sa utana manna supplendum opponitur; 1078 Rom. VII, 22; Eph. III, 16; Mth. VI, 3 ni viti hleidumei þeina, wa taujiþ taihsvo þeina; Cor. II, VI, 7, etc.; Mth. XXVII, 62 ïftumin daga, τῇ ἐπαύριον, sequente die, praecedenti opposito; item Mc. XI, 12; Joan. VI, 22; XII, 12. Hinc consonantica forma stat etiam in formula af vel fram fairnin jera Cor. II, VIII, 10; IX, 2 ἀπὸ πέρυσι superiore anno.

«Annotatio 2.—Ex his formis comparativis oriuntur superlative auhumists, aftumists, frumists et ex hindumists et spedumists formae hinduma posterior (per oppositionem ad anteriorem) et speduma recentior (per oppositionem ad maturiorem) cogitari possunt.»

c) Ordinales numeri (exceptis frumists et anþar, quae ex cardinalibus non derivantur): Mc. IX, 31 usqistiþs þridjin (τῇ τρίτῃ) daga usstandiþ; Luc. IX, 22; XVIII, 33; Cor. I, XV, 4; Mc. XV, 25 vasuh þan weila þridjo (τρίτῃ); Cor. II, XII, 2 fravulvans und þridjan (τρίτου) himin; Mth. XXVII, 45 fram saihston (ἕκτης) weilai varþ riqis ufar allai airþai und weila niundon (ἐννάτης); Mth. XXVII, 46 bi weila niundon ufhropida ïesus; Mc. XV, 33 biþe varþ weila saihsto, riqis varþ; Luc. I, 26 ïn menoþ saihstin (τῷ ἕκτῳ) ïnsandiþs vas aggilus gabriel; I, 36 jah sa (οὗτος) menoþs saihsta ïst ïzai; I, 59 varþ ïn daga ahtudin (τῇ ὀγδόῃ) qemun bimaitan þata barn; XVIII, 12 afdailja taihundon dail, þize gastalda; III, 1 ïn jera fimtataihundin (πεντεκαιδεκάτῳ) þiudinassaus teibairiaus varþ vaurd guþs at ïohannen.

d) Substantive: blinda caecus Mc. X, 46 (ὁ τυφλός); VIII, 22 (τυφλός), hinc etiam blinda sums Luc. XVIII, 45; tvai blindans Mth. IX, 27; sed Mth. XI, 5 blindai ussaïwand, ubi equidem adjectivum substantive usurpatur, non autem de quibusdam caecis, sed de omnibus in genere qui caeci sunt; Cor. I, XV, 29 wa vaurkjand þai daupjandans faur dauþans (τῶν νεκρῶν), jabai allis dauþans ni urreisand, mortui scilicet qui sine baptismo mortui sunt et pro quibus baptizantur, coll. contra Mth. VIII, 22, in formula us dauþaim urreisan Mth. XI, 5; XXVII, 64; Mc. VI, 14, 16, etc. de resurrectione mortuorum: hinc þarbans Joan. XII, 5 (πτωχοί) mendici, sed unleds eamdem habens significationem (πτωχός, ὁ πένης), in vocalica tantum forma occurrit: Mth. XI, 5; Luc. XVI, 20; XVIII, 22; Cor. II, IX, 9. Item in neutro nih andvairþo nih anavairþo Rom. VIII, 38 neque praesens neque futurum (οὔτε ἐνεστῶτα οὔτε μέλλοντα); et ubi neutra substantivis graecis respondent: Luc. IV, 29 brahtedun ïna und auhmisto (ἕως ((τῆς)) ὀφρύος) þis fairgunjis; Rom. XIII, 7 usgibiþ nu allaim skuldo (τὰς ὀφειλάς); coll. Eph. IV, 9 undaraisto airþos (τὰ κατώτερα μέρη τῆς γῆς).

Hinc plurima adjectiva etiam consonantice ponuntur, ubi praedicati vicem gerunt, nec non absolute usurpantur: Mc. VII, 18 jah jus unvitans (ἄσύνετοι, non inscius, sed inscientia) sijuþ; Cor. II, XII, 6, 11; Phil. III, 15 sijum fullavitans; Col. I, 28; IV, 12; Gal. III, 3 sva unfroþans (ἀνόητοι) sijuþ (e contra Cor. II, XI, 16 qiþa ïbai was mik muni unfrodana; Eph. 1079 V, 17 ni vairþaiþ unfrodai, ak fraþjandans); Mc. XII, 3 ïnsandidedun ïna laushandjan; Tim. I, III, 6 niuja satiþs (νεόφυτος); Luc. VII, 2 skalks siukands svultavairþja scilicet vas (ἔμελλε τελευτᾷν); Mc. IV, 15 gahausjand unkarjans (ἀμελοῦντες); Luc. VI, 35 leiwaid ni vaihtais usvenans (ἀπελπίζοντες); Cor. II, XI, 8 ushaista (ὑστερηθείς) ni ainnohun kaurida; 23 svasve unvita (παραφρονῶν) qiþa. Hinc cum vairþan et visan pro circumscribendis verbis graecis: usfilma vairþan (ἐκπλήττεσθαι) Mc. I, 22; Luc. IX, 43; alaþarba vairþan (ὑστερεῖσθαι) Luc. IV, 14; vairþan usgrudja Luc. XVIII, 1, etc.; visan unkarja (ἀμελεῖν) Tim. I, IV, 14; gamainja visan (κοινωνεῖν) V, 22; unvita visan (ἀγνοεῖν) Cor. I, X, 1, gavilja visan (συνευδοκεῖν) VII, 13 (ubi vs. 12 loco gavilja legendum est gaviljo).

«Annotatio 3.—Plurima vocabula diversam formam pro diversa significatione habent, ex. gr.: ïbns planus: Luc. VI, 17 gastoþ ana stada ïbnamma; ïbna autem idem: Luc. XX, 36 ïbnans aggilum sind; Skeir. I, a qam nasjands ni ïbna nih galeiks unsarai garaihtein ak silba garaihtei visands; V, d ni ïbnon ak galeika sveriþa usgiban sunau uns laiseiþ.»

e) In vocativo: Luc. XIX, 17 vaila goda skalk! Joan. XVII, 25 atta garaihta! 11 atta veiha! Mc. X, 17 laisari þiuþeiga! Luc. XVIII, 18; Luc. XIX, 22 unselja skalk jah lata! Mc. I, 25 ahma unhrainja! V, 8; Cor. I, XV, 58 broþrjus meinai liubans! Gal. III, 1 o unfrodans galateis! Luc. IX, 41 o kuni ungalaubjando! Cor. II, VII, 1 liubans, hrainjam unsis! Mth. V, 22 saei qiþiþ dvala! skula vairþiþ ïn gaiainnan.

«Annotatio 4.—Non ut exceptiones habendi sunt casus: Mc. IX, 25 þu ahma þu unrodjands jah bauþs, ïk þus anabiuda! XV, 29 o sa gatairands þo alh jah bi þrins dagans gatimrjands þo, nasei þuk silban, cum hic non equidem vocativus, sed nominativus more graeco stet; conspicuum est autem Luc. I, 28 fagino anstai audahafta, frauja miþ þus, þiuþido þu ïn qinom, ubi audahafto spectares. Eodem modo ponitur participium þiuþida (masc.) et þiuþido benedicta! Item Mc. XI, 9, 10; Luc. XIX, 38; Joan. XII, 13; sed Mc. XV, 18 legitur hails þiudan ïudaie.

«Annotatio 5.—A regulis a) et b) raro deflectitur; scilicet quandoque fit a) ut adjectivum articuli expers etiam debilem formam induat: Col. I, 7 aipafras ïst triggva (πιστός) faur ïzvis andbahts ïesuis, hac formula alibi semper cum articulo occurrente ( sa triggva andbahts, vid. infra 2) a): permutata est autem utraque forma Rom. IX, 2, saurga mis ist mikila (vocal.) jah unweilo (conson. ἀδιάλειπτος) aglo; Mth. V, 19 saei laisjai sva mans sah minnista (conson. ἐλάχιστος) haitada. ïþ saei taujiþ jah laisjai sva sah mikils (vocal. μέγας) haitada;—b) ut adjectivo graeco articulum habente forma fortis gothice adhibeatur: Joan. X, 11 ïk ïm hairdja gods (ὁ καλός); Thess. II, I, 5 taikn garaihtaizos (τῆς δικαίας) stauos guþs (sed Joan. VII, 24 τὴν δικαίαν κρίσιν regulariter vertitur þo garaihton staua); Col. III, 10 gahamoþ niujamma (τὸν νέον) scilicet mann; Luc. 1080 I, 70 rodida þairh munþ veihaize (τῶν ἁγίων) þize fram anastodeinai aive praufete seinaize ubi veihaize animadversu dignum est, si, ut probabile est, substantive ponitur;— c) ut etiam cum substantivo sensu adjectiva vocalicam formam recipiunt et usurpantur: Mc. VII, 32 berun du ïmma baudana (surdus); XVI, 5 gasewun juggalauþ sitandan ïn taihsvai (ἐν τοῖς δεξιοῖς, in dextris); III, 27 ni manna mag kasa svinþis (τοῦ ἰσχυροῦ, fortis) vilvan; Luc. XV, 7 faheds vairþiþ ïn himina ïn ainis fravaurhtis ïdreigondins þau ïn niuntehundis jah niune garaihtaize; Rom. XIV, 1 unmahteigana (τὸν ἀσθενοῦντα, debilem) galaubeinai andnimaiþ; Luc. V, 31 ni þaurbun hailai (οἱ ὐγιαίνοντες, sanati) leikeis ak þai unhailans; Mc. IV, 5 anþar gadraus ana stainahamma (τὸ πετρῶδες, lapidosum).

2) Cum articulo, qui adjectivo naturaliter conjungendus est, ubique sa pro οὗτος usurpatur.

a) Hic porro articulus proxime quidem ponitur, non autem in gratiam adjectivi, sed juxta regulam, ubi ad substantivum refertur (vid. § 195, 1) ; cum scilicet hoc substantivum repetitur, vel quodam modo determinatur, ex. gr. genitivo, pronomine possessivo, etc., cum insuper praegnantem vel peculiarem significationem habet et in quibusdam formulis; Mc. XIV, 54, 55 qam ïn garda þis auhumistins gudjins (τοῦ ἀρχιερέως)— ïþ þai auhumistans gudjans (οἱ ἀρχιερεῖς) sokidedun ana ïesu veitvodiþa; vs. 53 prima vice vocatur tantum du auhumistin gudjin—auhumistans gudjans (τὸν ἀρχιερέα—οἱ ἀρχιερεῖς), quo in casu semper cum articulo ponitur 60, 61, 63; XV, 1; item Joan. XVIII, 19 propter vs. 14 sqq., quandoque etiam occurrit þai auhumistans gudjans pariter cum articulo (Joan. XI, 47) , quia Judaeorum summos sacerdotes designat; Luc. V, 37 distairid þata niujo vein þans balgins, praecedente vein niujata; 39 þata fairnjo (vein) batizo ïst, praeeunte ainshun drigkandane fairni (vein) ni suns vili jugg; vs. 36; VII, 10 bigetun þana siukan skalk hailana (vid. vs. 2); VIII, 15 þata ana þizai godon airþai (vid. vs. 8); Mc. IV, 20 ejus loco adest ana airþai þizaî godon, vid. infra b); Joan. X, 11 ïk ïm hairdeis gods, hairdeis sa goda saivala seina lagjiþ faur lamba; XVII, 2, 3, gibai ïm libain aiveinon. soh þan ist so aiveino libains; XIX, 5 usïddja ïesus bairands þana þaurneinan vaip jah þo paurpurodon vastja (vid. vs. 2); Mc. XII, 20, 21 sibun broþrahans vesum ja sa fruma (scilicet broþar ex broþrahans) nam qen—jah anþar—jah sa þridja (scilicet broþar); Luc. XX, 29—31; Mth. XXVII, 64 hait nu vitan hlaiva und þana þridjan dag (vs. 63 þrins dagans); Cor. I, XV, 48 vileiks sa muldeina (scilicet manna) svaleikai jah þai muldeinans (scilicet mans, praecedente vs. 47 muldeins); item pariter sa ufarhiminakunda et vs. 49 þis airþeinins; Mth. VII, 17 sa ubila bagms akrana ubila taujïþ (propter praecedens all bagme); Cor. I, V, 7 ushraineiþ þata fairnjo beist (vid. vs. 6), Joan. VII, 24 þo garaihton staua stojaiþ (praeeunte ni stojaiþ); Tim. 1081 I, I, 10 þizai hailon laiseinai andstandan (propter vitodalaisarjos vs. 7 vel god ïst vitoþ vs. 8); Skeir. II, b ïupaþro qaþ þo veihon jah himinakundon gabaurþ anþara þairh þrahl usþulan (propter praecedens ïupaþro gabairada); ibid. þoleikeinon us vambai munands gabaurþ (propter ïn vamba aiþeins aftra galeiþan jag-gabairaidau); Mth. XI, 20 in baurgim vaurþun þos managistons mahteis ïs (propter ïs vid. § 195, II, c); Skeir. II, d nasjands þana anavair þan dom ïs gasaw; III, 6 frauja þo ahmeinon anafalh daupein; Eph. I, 6 ansteigs vas uns ïn þamma hubin sunau seinamma (propter pronomen possess.); Mth. V, 35 ïairusaulyma baurgs ïst þis mikilins þiudanis (regis Judaeorum); XXVII, 53 ïnnatïddjedun ïn þo veihon baurg (so baurgs est urbs princeps); Mth. V, 26 ni usgaggis jainþro, unte usgibis þana minnistan kintu et Joan. VI, 44 urraisja ïna ïn þamma spedistin daga formulae sunt (alias occurrit ïn spedistin daga VII, 37); Luc. XIX, 30 gaggats ïn þo viþravairþon haim δεικτικῶς dictum est, alibi autem adest haim þo viþravairþon vid. b). Item etiam sa haitana . . . hic vocatus Mc. XV, 7, quod personam cognitam exhibet. Nec non et participio pass. consociatur articulus, ut Luc. I, 1 ïnsaht bï þos gafullaveisidons ïn uns vaihtins. Congruenter Luc. XV, 4 fert gaggiþ afar þamma fralusanin scilicet lamba, quia supra fraliusands ainamma lamba legitur.

In posteriori tempore, quo sa articulus evasit, epistolarum interpretes primum eo ita usurpaverunt, ut, praeeunte Graeco, ad substantivum antea expressum non relatus fuerit: Cor. I, VII, 26 man nu þata goþ visan ïn þizos andvairþons þaurftais (διὰ τὴν ἐνεστῶτα ἀνάγκην); VIII, 11 sa unmahteiga ana þeinamma vitubnja broþar; XI, 25 sa stikls so niujo triggva (ἡ καινὴ διαθήκη) ïst; Cor. II, III, 14 anakunnains þizos fairnjons triggvos; VIII, 2 þata diupo unledi (ἡ κατὰ βάθους πτωχεῖα) ïze usmanagnoda du gabein ainfalþeins ïze; Eph. II, 4 guþ gabeigs visands ïk armahairtein ïn þizos managons frijaþvos (διὰ τὴν πολλὴν ἀγήπην), ïn þizaiei frijoda uns (hic vero articulus spectari potest ut sequenti relativo requisitus, vid. § 195 II, 3); III, 10 so managfalþo handugei guþs; III, 19 þo ufarassau mikilon þis kunþjis friaþva; IV, 24 gahamoþ þamma niujin mann; 30 þana veihan ahman guþs; VI, 21 tukeikus sa liuba broþar jah triggva andbahts; item Col. IV, 7, 9 et Col. I, 7 aipafrin þamma liubin gaskalkja; Eph. IV, 22 aflagjaiþ bi frumin usmeta þana fairnjan mannan, þana riurjan bi lustum; Col. III, 9; Col. IV, 15 goleiþ nymfan jah þo ïngardjon ïs aikklesjon (Cor. I, XVI, 19 autem abest articulus) ; Tim. I, I, 11 vutþus þis audagins guþs; 18 driugais ïn þaim þata godo drauhtivitoþ; Skeir. II, d tvos ganamnida vaihts, jah þata raihtis anasiunjo vato jah þana andaþahtan ahman; Eph. III, 8 vailamerjan þo unfairlaistidon gabein.

b) Adjectivum contra articulum proxime advocat, 1082 cum scilicet substantivo ipsum postponitur, vel ut appositio stat: Mth. V, 29 augo þata taihsvo; VI, 11 hlaif þana sinteinan; VIII, 12 riqis þata hindumisto; Mc. I, 26 ahma sa unhrainja; I, 27; V, 13; IX, 25; Luc. VIII, 29; Mc. I, 27 so laiseino so niujo; IV, 20 airþai þizai godon; V, 7 guþs þis hauhistins; VIII, 38 aggilum þaim veiham; IX, 7 sunus meins sa liuba; Luc. III, 22; IX, 35; XX. 13; X, 30 ïn aiva þamma anavairþin; XI, 2 ïn haim þo viþravairþon; XIV, 58 alh þo handuvaurhton; Luc. III, 22 ahma sa veiha; III, 26; Joan. VII, 39; XIV, 26; Eph. I, 13; Luc. VI, 6 handus ïs so taihsvo; VII, 47 fravaurhteis þos managons; Joan. VI, 13 hlaibam þaim barizeinam; 32 hlaif þana sunjeinan; VII, 37 ïn spedistin daga þamma mikilin dulþais; XV, 1 veinatriu þata sunjeino; Cor. II, I, 6 þreihanda ïn naseinais þizos vaurstveigons; XI, 32 atta sa þiuþeiga; Eph. III, 9 fauragaggi runos þizos gafulginons; Col. IV, 14 leikeis sa liuba.—Mth. VII, 13 vigs sa brigganda; Joan. VI, 14 praufetus sa qimanda; 51 hlaifs sa libanda; XV, 25 vaurd þata gamelido; Mc. IV, 15 vaurd þata ïnsaiano; Luc. II, 15 vaurd þata vaurþano; Mth. XI, 21 mahteis þos vaurþanons; XI, 23; XXVII, 44 þai vaidedjans þai miþushramidans; Mc. VI, 2 so handugeino so gibano; Luc. VI, 15 seimon þana haitunan zeloten; XV, 6 lamb þata fralusano; Joan. VI, 27 þana mat þana fralusanan; Cor. II, I, 8 aglon þo vaurþanon; VIII, 1 anst þo gibanon; Gal. II, 9; Eph. III, 7 bi gibai anstais guþs þizai gibanon mis; Mth. XXV, 41 ïn fon þata aiveino þata manvido; Eph. IV, 22 þamma niujin mann þamma gaskapanin; Col. III, 10. Sed ante adjectivum etiam praetermitti potest articulus, ubi jam substantivo praeponitur: Eph. VI, 13 ïn þamma daga ubilin (ἐν τῇ ἡμέρᾳ τῇ πονηρᾷ).

c) Necnon et articulus ordinario ponitur, ubi adjectiva et participia substantive usurpantur.

aa) Proxime quidem modi de quo 2) a) quaestio fuit: Mth. IX, 27, 28 laistidedun afar ïmma tvai blindans (duo caeci)— qimandin þan ïn garda duatïddjedun ïmma þai blindans (hi caeci); Mth. VIII, 22, 23 berun du ïmma blindan (caecum quemdam)— fairgreipands handu þis blindins (hujus caeci) ustauh ïna; Mc. III, 27 kasa svinþis vilvan, niba faurþis þana svinþan bindiþ; Joan. X, 5 framaþjana ni laistjand, unte ni kunnun þize framaþjane stibna; Luc. XVI, 10 sa in leitilamma untriggva, quia praecedit saei triggvs ïst; 22 varþ þan gasviltan þamma unledin—gasvalt jah sa gabeiga (vid. vs. 19 et 20); Mth. IX, 33 rodida sa dumba (vs. 32 synonymus est mannabauds); Mc. V, 15 gasaiwand þana vodan sitandan (daemoniacum de quo supra fuit mentio); XV, 32 þai miþushramidans ïmma (vs. 27 jah miþ ïmma ushramidedun tvans vaidedjans); Joan. XII, 5, 6 duwe ni fradailiþ ïst þarbam (egenis). þata qaþ ni þeei ïna þize 1083 þarbane (egenorum) kara vesi; Cor. I, I, 19 fraqistja snutrein þize snutrane jah frodein þize frodane uskiusa; et etiam

bb) Quamvis vocabulum non antea nominetur, ad morem graecum et instar: Mth. V, 8 audagai þai hrainjahairtans (οἱ καθαροὶ τῇ καρδίᾳ); 21 hausideduþ þatei qiþan ïst þai mairizam (τοῖς ἀρχαίοις)· ni maurþrjais; 39 ïk qiþa ïzvis ni anstandan allis þamma unseljin (τῷ πονηρῷ); Joan. XVII, 15; Mth. XXV, 46 þai garaihtans (οἱ δίκαιοι) ïn libain aiveinon; Mc. X, 42 þai mikilans (οἱ μεγάλοι) ïze gavaldand ïm; XIII, 17 vai þaim qi þuhaftom; XIV, 61 þu ïs xristus, sa sunus þis þiuþeigins (τοῦ εὐλογητοῦ); Luc. I, 24 kann þuk, was þu ïs sa veiha (ὁ ἅγιος) guþs; IV, 34; VI, 24 vai ïzvis þaim gabeigam; Cor. II, XIII, 12 goljand ïzvis þai veihans (οἱ ἅγιοι) allai; Eph. I, 1; III, 18, etc.; Joan. XI, 39 svistar þis dauþins (τοῦ τεθνηκότος); 44; XII, 1; Luc. I, 49 gatavida mis mikilein sa mahteiga (ὁ δυνατός); Eph. III, 20; Cor. I, V, 10 ni blandaiþ ïzvis þaim faihufrikam jah vilvam; Luc. VI, 35 gods ïst þaim unfagram jah unseljam; Cor. I, VIII, 9 (( valdufni ïzvar bistugq)) vairþai þaim unmahteigam (τοῖς ἀσθενέσι); 11; IX, 22; IX, 21 varþ þaim vitodalausam (τοῖς ἀνόμοις) sve vitodalaus; item X, 33 ni sokja þatei mis bruk sijai ak þatei þaim managam (τοῖς πολλοῖς); 17; V, 13 usnimiþ þana ubilan; Gal. II, 10 þize unledane gamunan; Joan. XIII, 29; Gal. IV, 27 managa barna þizos auþjons (τῆς ἐρήμου); VI, 1 jus þai ahmeinans gaþvastjaiþ þana svaleikana; Neh. VI, 17 managai vesun þize reikjane (ἐντιμῶν) ïudaie, þaiei sandidedun aipistulans; Skeir. V, a þize anavair þane airzein; Mth. XI, 11 sa minniza ïn þiudangardjai himine maiza ïmma ïst. Pariter in neutro: Mth. V, 37 þata managizo (τὸ περισσόν) þaim us þamma ubilin (τοῦ πονηροῦ) ïst; Luc. III, 5 vairþiþ þata vraiqo (τὰ σκολιά) du raihtamma; XVI, 11 þata sunjeino was ïzvis galaubeiþ; 12 in þamma framaþjin triggvai; 15 þata hauho in mannam; XVIII, 27 þata unmahteigo (τὰ ἀδύνατα); Rom. VIII, 3; IX, 22 þata mahteigo (τὸ δυνατόν); Joan. XVI, 13 þata anavairþo (τὰ ἐρχόμενα) gateihiþ ïzvis; Col. II, 17; Rom. VII, 13 þata þiuþeigo varþ mis dauþus? IX, 25 haita, þo unliubona liubona ; Cor. I, XIV, 25 þo analaugnjona hairtins ïs svikunþa vairþand; XV, 53 skuld (ita enim loco skula legendum est) ïst þata riurjo gahamon unriurein jah þata divano gahamon undivanein; Cor. II, III, 10 þata vulþago; V, 17 þo alþjona; XIII, 7 þata godo; Gal. VI, 9; Gal. II, 7 þata viþravairþo; V, 21 þata galeiko; Eph. VI, 12 þo ahmeirona.

1084 cc) Participium activi: Rom. VIII, 37 jiukam þairh þana frijondan (eum, qui amat, amans) uns; IX, 20 ïbai qiþiþ gadikis du þamma digandin (ad hunc fingentem) wa mik gatavides sva? Eph. I, 23 fullo þis alla ïn allaim usfulljandins; Mth. VII, 14 favai sind þai bigitandans vig; XXVII, 54 hundafaþs jah þai miþ ïmma vitandans ïesua ohtedun; Mc. X, 23 agluba þai faihu gahabandans ïn þiudangardja guþs galeiþand; Rom. VIII, 4 garaihtei vitodis usfulljada ïn uns þaim ni bi leika gaggandam; X, 15 skaunjai fotjus þize spillondane gavairþi, þize spillondane þiuþ; XII, 14 þiuþjaiþ þans vrikandans ïzvis. Sic participium praesens consonanticam formam in omnibus casibus induit, excepto tantum nominativo sing., qui vocalicam assumit: Mth. VII, 21 ïnngaleiþiþ ïn þiudangardja himine sa taujands viljan guþs; X, 40 sa andnimands ïzvis andnimiþ mik; Mc. IV, 3 urrann sa saiands saian fraiva; XIV, 42 sa levjands mik atnewida; Luc. III, 11; VI, 49; Joan. VIII, 47; Rom. IX, 33; XI, 26; XII, 8; XIII, 2; XIV, 3; XV, 12; Cor. I, VII, 15; Cor. II, IV, 14; IX, 10; X, 17; Gal. V, 10; Thess. I, III, 5. Consonantice ponitur tantum sa qimanda Mc. XI, 9; Luc. VII, 19, 20; XIX, 38; Joan. XII, 13; Cor. II, XI, 4, consequenter etiam Joan. III, 31 (Skeir. IV, b) pro sa ïupaþro qimands legi potuit qimanda, quod sine dubio cum sa gagganda Mth. III, 11 (Skeir. III, d) et etiam sa ïnngaggands Joan. X, 2 occurrit. Femininum econtra semper habet consonanticam formam, quae hic in ei desinit: Luc. I, 45 so galaubjandei; Gal. IV, 27 so ni fitandei.

dd) Participium passivi: Joan. VI, 51 so qumana; Cor. II, VII, 12 melida ni ïn þis anamahtjandins, ni ïn þis anamahtidins; Mc. IV, 16, 18 þai saianans; XIII, 27 þans gavalidans; Luc VI, 18 þai anahabaidans; VII, 10 þai ïnsandidans; Cor. I, VII, 8 þaim unqenidam; Col. IV, 10 sa miþfrahunþana; Philem. 23. In neutro: Mc. VII, 18 þata utaþro ïnngaggando ïn mannan ni mag ïna gamainjan; VII, 20 þata us mann usgaggando gamaineiþ mannan; Luc. VIII, 14 þata ïn þaurnuns gadriusando; Tim. I, V, 15 svikunþa sind þo aljaleikos sik habandona; Mth. VIII, 17 ei usfullnodedi þata gamelido þairh esaïan; XXVII, 9 usfullnoda þata qiþano þairh ïairaimian; Luc. I, 45 ustauhts þize rodidane; Mc. V, 14 þata vaurþano; Mth. XXVII, 54 þo vaurþanona; Luc. XVII, 10 þo anabudanona; Joan. XII, 6 þata ïnnvaurpano; Cor. II, IV, 18 þo gasaiwanona. Alia participiorum exempla vid. Gloss. V. þata 3) b).

«Annotatio 6.—Quod hic etiam vocalica forma quandoque adhibeatur, ex falsis lectionibus crediderunt, nempe Luc. XX, 13 sunu meinana þana liubana; Cor. I, XV, 47 sa frums manna; Mc. V, 13 1085 ahmans þai unhrainjai. Hae autem formae emendatae in liuban (juxta rectiorem vocabuli partitionem), fruma (juxta codicis lectionem) et unhrainjans (etiam juxta codicem) nunc ab omnibus receptae sunt, excepto solo Graff, qui de ultima emendatione se persuasum esse non voluit, alium corrigendi modum conjiciens Sprachsch. V, 36. Legitur insuper Rom. XI, 24 þis vilþeis alevabagmis, quod non equidem emendaretur, forte mutatum in vilþeins, cum vera forma esset vilþjins; insuper Skeir. I, c þata gadob (cujus forma consonantica exstitisse non videtur) et Rom. X, 11 qiþiþ auk þata gameliþ (cujus loco þata gamelido difficile scriberetur).

«Annotatio 7.—Quamvis Gothus neutro plur. adjectivorum et participiorum ad designanda abstracta adhibito morem graecum imitari videatur: Cor. II, VIII, 21 garedandans goda (καλά); V, 17 þo alþjona (τὰ ἀρχαῖα, haec vetusta) usliþun, sai vaurþun niuja alla (τὰ πάντα, omnia); item alla et þo alla vid. § 205 V, 1; Cor. II, IV, 18 ni fairveitjands þisei gasaiwanane ak þizei ungasaiwanane, unte þo gasaiwanona riurja sind ïþ þo ungasaiwanona aiveina (τὰ βλεπόμενα—τὰ μὴ βλεπόμενα, visibilia—invisibilia); singularem tamen casum etiam usurpat, more germanico: Gal. V, 21 vaurstva leikis sind horinassus, kalkinassus——jah þata galeiko þaim (germ. das Gleiche gr. τὰ ὅμοια, similia); Luc. XVII, 25 skal manag (germ. Viel, gr. πολλά, multa) gaþulan; Mc. IV, 34 sundro siponjam seinaim andband allata (germ. Alles gr. πάντα, omnia); XIII, 23; Luc. II, 39; Cor. II, VII, 14; Mc. VII, 8 daupeinins aurkje jah stikle jah anþar galeik svaleikata manag (gr. ἄλλα παρόμοια τοιαῦτα πολλά) taujiþ; Luc. VI, 30 af þamma nimandin þein (τὰ σά) ni lausei; Mc. VII, 15 þata utgaggando (ἐκπορευόμενα) us mann þata ïst þata gamainjando (τὰ κοινοῦντα) mannan.»

§ 197. I. Comparativus. 1) Comparativus formam consonanticam semper induit, vid. § 196 II, 1) b).

2) Loco comparativi mais, magis, cum positivo haud infrequenter usurpatur: Mc. IX, 42 goþ ïst ïmma mais (καλὸν—μᾶλλον); Skeir. I, c gadob vas mais þans ufhausjandans diabulau gaqissans vairþan nasjandis laiseinai; coll. Gal. IV, 12 managa barna þizos auþjons mais þau þizos aigandeins aban.

«Annotatio 1.—Imo etiam mais corroborativum comparativo ipso conjungitur: Mth. VI, 26 niu jus mais vulþrizans sijuþ (μᾶλλον διαφέρετε) þaim? Cor. II, VIII, 22 broþar gakausidedum filaus mais usdaudozan (simpliciter πολὺ σπουδαιότερον); Phil. I, 23 lustu haba miþ xristau visan, und filu mais batizo (μᾶλλον κρεῖσσον) ïst. E contrario dicitur Mc. V, 26 ni vaihtai botida mais vairs habaida non quoquam sanata, sed potius pejus habens. Caeterum Ulfilas pleonasmo paululum abhorret, quippe qui Mth. V, 20 περισσεύει ἡ δικαιοσύνη ὑμῶν πλεῖον τῶν γραμματέων per managizo vairþiþ garaihteins ïzvaraizos þau þize bokarje convertat.»

1086 3) Determinationes comparativae sunt filu, filaus, und filu multum, wan, wan filu, und wan filu quantum, þamma tantum, þe adeo: Mc. X, 49 ïs filu (πολλῶ) mais hropida; Cor. I, XII, 22 ïggqara ni þarf ak mais filu þoei þugkjand liþive leikis lasivostai visan; Skeir. VII, d; Luc. XVIII, 39 ïs und filu mais hropida; Cor. II, III, 9; Phil. I, 23; Cor. II, VII, 13 ana gaþrafsteinai unsarai filaus mais faginodedum; VIII, 22; Skeir. III, d ïst daupeins ïohannes ana midumai tvaddje ligandei, ufarþeihandei raihtis vitodis hrainein ïþ minnizei filaus aivaggeljons daupeinai; V, c; VII, c; Rom. XI, 12 wan mais fullo ïze? Tim. II, I, 18 wan filu mais ïn aifaison andbahtida mis, vaila þu kant; Rom. XI, 24; Mth. X, 25 jabai garda valdand baiailzaibul haihaitun, und wan filu mais þans ïnnakundans ïs? Mc. VII, 36 wan filu ïs ïm anabauþ, mais þamma eis meridedun; Skeir. IV, d þauhjabai us himina ana airþai ïn manne garehsnais qam, akei ni þe haldis airþeins vas nih us air þai rodjands.

4) Quam post comparativum dicitur þau vel dativo comparati nominis exprimitur, vid. infra § 250. Plus quam (ὑπέρ, παρά) praepositione ufar cum accusativo vertitur: Mth. X, 37 saei frijoþ attan aiþþau aiþein ufar mik (super me, id est, plus quam me) nist meina vairþs; alia exempla vid. Gloss. h. v. Hanc tamen exprimendi rationem exemplari propriam Gothus quandoque praetermittit, dativum sibi consuetum usurpans: Luc. XVI, 8 þai sunjos þis aivis frodozans sunum liuhadis sind prudentiores filiis (φρονιμότεροι ὑπὲρ τοὺς υἱούς).

«Annotatio 2.—Comparativo autem absolute posito, vel sententia altera cum quam ex contextu supplenda est, vel adhibitis quibusdam determinativis vocabulis, ut solito, aequo, forsan et similibus, convertendum: Phil. II, 28 sniumundos (σπουδαιοτέρως, festinantius solito, aequo) ïnsandida aipafraudeitu ei gasaiwandans ïna aftra faginoþ jah ïk hlasoza (ἀλυπότερος, hilarior forsan) sijau. Sed saepe Gothus in eo casu positivum pro graeco comparativo adhibet: Tim. II, I, 18 vaila þu kant, bene tu scis, gr. βέλτιον magis (quam ut tibi dicere opus habeam); τάχιον citius Joan. XIII, 27; Tim. I, III, 14 per sprauto subito, cito. Graecum autem imitatur, cum scilicet post positivum praegnante significatione gaudentem ἤ ponitur: Mc. IX, 43 goþ (καλὸν loco βέλτιον) þus ïst haufamma ïn libain galeiþan þau tvos handuns habandin galeiþan ïn gaiainnan.»

II. Superlativus. 1) Superlativus vocalicam simul et consonanticam formam induit, quae eodem modo hic inter se discrepant atque in positivo, qua de re vid. § 196.

2) Jam vero Gothus comparativum et superlativum accuratius strictiusque Graeco distinguit, hinc saepe comparativum pro graeco superlativo et vice versa usurpat; huc ergo veniunt praeter comparativa fruma et aftuma § 196, II, 1) b) laudata, et sequentia: 1087 Mth. XXVII, 64 ïst so speidizei (posterior, gr. ἡ ἐσχάτη) airziþa vairsizei þizai frumein; Mc. IX, 34 du sis misso andrunnun, warjis maists (maximus, gr. μείζων) vesi; Luc. IX, 46; Mc. IV, 31, 32 kaurno sipavis minnist allaize fraive (minimum inter semina, gr. μικρότερον, minus quam omnia semina) ist, jah þan saiada, urrinniþ jah vairþiþ allaize grase maist (μείζων); Luc. IX, 48 sa minnista (μικροτερος) visands ïn allaim sa vairþiþ mikils; Mth. VIII, 12 usvairpanda ïn riqis þata hindumisto (ἐξώτερον); Cor. I, XV, 19 jabai ïn þizai libainai ainai ïn xristau venjandans sijum, armostai (miserrimi, gr. ἐλεεινότεροι) sium allaize manne; Luc. XX, 32 spedista (ultima, gr. ὕστερον) allaize gadauþnoda jah so qens; Tim. I, IV, 1 ahma svikunþaba qiþiþ þatei ïn spedistaim (ὑστέροις) dagam afstandand sumai. In his omnibus locis usque ad Mc. IV, 32, etiam Lutherus superlativo usus est.

«Annotatio 1.—Superlativus adhibito filu circumscribitur: Cor. II, XII, 9 filu gabaurjaba (ἥδιστα) nu mais wopa ïn siukeim meinaim.

«Annotatio 2.—Non semel in locum superlativi positivus inducitur: Luc. XVI, 10 saei triggvs ïst ïn leitilamma (ἐλαχίστῳ), jah ïn managamma triggvs ïst, probabiliter ut sermo concisior evadat, item etiam XIX, 17.»

3. Numerale.

§ 198. I. Vocabula quantitatem numericam in genere designantia, ut: manags multum, leitils, favs parum, halbs dimidium, alls totum, adjectiva sunt et ut adjectiva tractanda, vid. § 196. Substantiva autem, quae certum objectorum numerum significant, ut: duodecim (gall. une douzaine, germ. dutzend), sexaginta (gall. une soixantaine, germ. schock), etc., in nostris fragmentis nusquam occurrunt, excepto tevi, quinquaginta (gall. une cinquantaine), vid. ad Cor. I, XV, 6.

II. Cardinalia. 1) De ipsorum flexibilitate vid. § 104.

2) Cardinalia notis numeralibus saepissime exprimuntur, vid. § 14; saepe etiam vocabula et signa numerica commiscentur.

3) Jam vero vocabula et signa numerum complexum compositura, ita sunt inter se ordinata, ut major numerus incipiat, sequente minori; decadibus insuper et unitatibus, et in genere duobus posterioribus numeris, nec non et ubi centuriae et decades conjunguntur, jah interponitur, eadem copula pro numeralibus notis, praecipue pro majoribus, minime necessaria. Novem (et forte etiam octo) cum decade per decadem proxime superiorem, uno vel duobus subtractis exprimitur ( ainamma vel tvaim vans): Esdr. II, 9, 10 sunjus zaxxaiaus ·w· j· sunive banauïs ·x· m· b·; II, 36 niunhunda ·u· g·; Neh. VI, 15 ·n· dage jah ·b·; Luc. II, 37 ahtautehund jah fidvor.; XV, 4 niuntehund jah niun; Esdr. II, 16 niuntehund jah ·h·; Neh. V, 17 ·r· jah ·n·; Esdr. 1088 II, 12 þusundi ·w· u· q·; 37 þusundi ·n· b·; 39 þusundi ·g·; 15 tva tusundja ·j· q·; Mc. V, 13 tvos þusundjos ; Esdr, II, 35 ·g· þusundjos ·k· l·; Joan. VI, 10 fimf þusundjos; Cor. II, XI, 24 fram ïudaium fidvortiguns ainamma vanans (id est 40—1 = 39) nam.

«Annotatio 1.—Insolens est Gothis hic locus recentem germanicam linguam sapiens Neh. VI, 15 ·e· jah ·k· et Gal. II, 1 cod. B (quatuordicem), cujus loco cod. A Cor. II, XII, 2 rectius habet.»

4) Caeterum numeralia vocabula substantivo sive praeponuntur sive postmittuntur: Mth. VI, 24 ni manna mag tvaim fraujam skalkinon; Luc. IX, 31 vairos tvai miþrodidedun ïmma.

5) Cardinalia autem vel usurpantur a) Adjective, ut Mth. VIII, 19 ains bokareis; Mc. VI, 9 ni vasjaiþ tvaim paidom; XXVII, 63 afar þrins dagans urreisa; Joan. XI, 17 juþan fidvor dagans habaida ïn hlaiva; Luc. VIII, 2 usiddjedun unhulþons sibun; XVII, 12 taihun þrutsfillai mans; Mc. VIII, 9 vesun sve fidvor þusundjos, etc.; vel habent

b) Genitivum partitivum post se: Luc. V, 17 varþ ïn ainamma dage; Mth. V, 19; Mc. VIII, 28 etc.; Mc. XI, 1 ïnsandida tvans siponje; Joan. VI, 19 farjan sve spaurde ·k· jah ·e·; Mth. XXVII, 3 þrinstiguns silubrinaize; skeir. VII, d ïn auþidai ·m· jere attans fodida; Joan. VIII, 57 fimftiguns jere nauh ni habais; Luc. XV, 4 taihuntehund lambe; Joan. VI, 7 tvaimhundam skatte hlaibos ni ganohai sind; Luc. VII, 41 ains skulda skatte fimfhunda; IX, 14 vesun sve fimf þusundjos vaire; XIV, 31 miþ taihun þusundjom—miþ tvaimtigum þusundjo.

III Ordinalia. 1) Consonantice semper occurrunt vid. § 196, II, 1) c).

2) Apud Nehemiam etiam notis numeralibus scribuntur: V, 14 fram jera ·k· und jer ·l·; VI, 15 ustauhana varþ so baurgsvaddjus ·e· jah ·k· daga menoþs ailulis.

«Annotatio 2.—De duobus prioribus numeris hoc est animadvertendum:

« a) Quod forma ainaha, fem. ainoho ab ains derivata, germanico einig, einzig, lat. unico respondeat, et consonantice semper flectaitur: sunus ainaha (filius uni-Luc. VII, 12; IX, 38 et dauhtar ainoho VIII, 42.

« b) Unus, εἷς, ubi non sub respectu numerali occurrit, sed tantummodo identitatem duorum in uno indicat, gothice dicitur sama (idem): Mc. X, 8 sijaina þo tva du leika samin (sint haec duo ad corpus idem); Luc. XVII, 34 þizainaht tvai vairþand ana ligra samin; Eph. II, 14 gatavida þo ba du samin. Hinc etiam Eph. VI, 9 ïm jah ïzvis sama frauja ïst, ubi Graecus ὁ κύριος cum articulo habet.

« c) Ad duo referuntur etiam ambo, pro quibus Gothi duplicem habent formam, bai scilicet et bajoþs, quae eodem modo inter se discrepant atque latine uterque et utrique, nempe bai ponitur ubi quaestio est de duobus tantum objectis, quae ut quodammodo inter se 1089 conjuncta, nec non in unum condunata habentur vel cogitantur, bajoþs vero, ubi de objectis diversi generis vel duabus partibus agitur. Quod discrimen Gothus stricte servat, licet in graeco textu ἀμφότεροι pro utroque casu inveniat: Luc. I, 6 vesun garaihta ba, scilicet Zacharias et Elisabeth; item vs. 7; V, 7 gafullidedun ba þo skipa utraque navis; VI, 39 ibai mag blinds blindana tiuhan. niu bai in dal gadriusand; VII, 41 ains skulda skatte fimfhunda, ïþ anþar fimftiguns. 42 ni habandam þan, waþro usgebeina, baim fragaf utrique, id est, ambobus debitoribus per oppositionem ad creditorem; Eph. II, 14 gatavida þo ba du samin; 16 gafriþoda þans bans ïn ainamma leika guþa. E contrario Mth. IX, 17 et Luc. V, 38 giutand vein juggata ïn balgins niujans jah bajoþum (vinum scilicet et utres) gabairgada; Eph. II, 17, 18 gavairþi ïzvis juzei fairra jah gavairþi þaim ïzei newa unte þairh ïna habam atgagg bajoþs (nempe vos et nos ex diversa parte) du attin; Skeir, II, d tvos ganamnida vaihts svesa bajoþum (nimirum corpus et anima) du daupeinais garehsnai; III, a bajoþum (scilicet Joannes et Christus, qui sub respectu baptismatis hic opponuntur) daupjandam jah ainwaþarammeh seina anafilhandam daupein miþ sis misso sik adrunnun sumai.

« d) Quoad usum vocabulorum ains et anþar in sententiis coordinatis ( ains—anþar, anþar—anþar, etc.; unus—alter, etc.) vid. ubi de sententia composita tractatur.»

IV. Distributiva. Si tveihnai duo (ἀνὰ δύο) excipias, distributiva gothice non occurrunt, sed per wazuh et warjizuh quisque, et bi (κατά) circumscribuntur: Luc. IX, 3 ni vaiht nimaiþ ïn vig, nih tveihnos (ἀνὰ δύο) paidos; Mc. VII, 31 qam at marein galeilaie miþ tveihnaim markom (ἀνὰ μέσον τῶν ὁρίων); Mc. VI, 7 dugann ïesus þans tvalif ïnsandjan tvans wanzuh (ἀνὰ δύο); Luc. X, 1, IX, 14 gavaurkeiþ ïm anakumbjan kubituns ana warjanoh fimftiguns (in quemque quinquaginta, gall. cinquante par cinquante, ἀνὰ πεντήκοντα), coll. Mth. XXVII, 15; Mc. XV, 6; Cor. I, XIV, 27 jaþþe razdai was rodjai, bi tvans aiþþau maist þrins (κατὰ δύο, secundum duos aut maxime tres). Singuli (καθ᾽ εἷς) dicitur ainwarjizuh Rom. XII, 5.

V. Multiplicativa et Proportionalia ainfalþs simplex, fidurfalþs quadruplex, taihuntaihundfalþs centuplex, managfalþs multiplex, etc., ut adjectiva spectanda sunt.

VI. Iterativa semel, bis, etc., quae in aliis sermonibus adverbiis exprimuntur, gothice redduntur eo modo: una vice, duabus vicibus, etc.: Cor. II, XI, 24, 25 fram ïudaium fimf sinþam (πεντάκις) nam, þrim sinþam (τρίς) vandum usbluggvans vas, ainamma sinþa (ἅπαξ) stainiþs vas; Mc. XIV, 72 anþaramma sinþa (ἐκ δευτέρου) hana vopida. jah gamunda paitrus þata vaurd sve qaþ ïmma ïesus, þatei faurþize hana hrukjai tvaim sinþam (δίς), ïnviais mik þrim sinþam; Luc. XVII, 4 jabai sibun sinþam (ἐπτάκις) ana dag fravaurkjai du þus jah 1090 sibun sinþam ana dag gavandjai sik. Alia exempla vid. Gloss. v. sinþ.

Cum ordinalibus prima, secunda, tertia vice neutrum in accusativo ponitur: Cor. II, XII, 14 sai þridjo þata (τρίτον) manvus ïm qiman. Coll. frumist (πρῶτον) primum et þata anþar (τὸ λοιπόν) caeterum.

4. Pronomen.

A. Pronomen Personale.

§ 199. 1) Pronomina personalia sunt: pro prima persona ïk ego, veis nos; pro secunda þu tu, jus vos; pro tertia, quae diversi generis est, is is, si ea, plur. eis ii; sa hic, so haec, plur. þai hi, et pronomen reflexivum sik se.

«Annotatio 1.— Is idem est atque graecum αὐτὸς, ὁ (gall, il), sed adjective sumi non potest pro: hic, ille; sa autem aequivalet graec. αὐτὸς et οὗτος et consequenter est etiam adjectivum; de horum pronominum discrimine vid. § 202, I.»

2) Cum pronomen personale subjectum est, peculiariter non exprimitur, quia jam in terminatione verbi implicite continetur. Verum tamen explicite adest

a) Pronomen primae et secundae personae, cum scilicet quaedam emphasis in eo jacet, cum praesertim ad aliud opponitur: Joan. VI, 20 ohtedun sis, þaruh qaþ ïesus: ïk ïm, ni ogeiþ ïzvis; Luc. X, 24 managai praufeteis jah þiudanos vildedun saiwan, þatei jus saiwiþ; Joan. XV, 3 jus (non opus habetis ut mundemini, nam) hrainjai sijuþ; Cor. II, V, 21 xristus faur uns gatavida fravaurht, ei veis vaurþeima garaihtei guþs; I, 23 aþþan ïk veitvod guþ anahaita ana meinai saivalai; Luc., I, 18 ïk ïm sineigs jah qens meina framaldrozei in dagam seinaim; Mth. III, 11 aþþan ïk in vatin ïzvis daupja, ïþ sa afar mis gagganda svinþoza mis ïst; V, 21, 22 hausideduþ þatei qiþan ïst þaim airizam ni· maurþjais. aþþan ïk qiþa ïzvis—VI, 12 aflet uns þatei skulans sijaima, svasve jah veis afletam þaim skulam unsaraim; item, praecedente jah, X, 32, 33; Cor. II, I, 6; Joan. VIII, 15 jus bi leika stojiþ, ïþ ïk ni stoja ainnohun: 21 þadei ïk gagga, jus ni maguþ qiman; 23 jus us þaim dalaþro sijuþ, ïþ ïk us þaim ïupaþro ïm; Cor. II, XIII, 9 faginom, þan veis siukam, ïþ jus svinþai sijuþ; Cor. I, V, 12 niu þans ïnna jus stojiþ, ïþ þans uta guþ stojiþ; VII, 12 þaim anþaraim ïk qiþa, ni frauja; Rom. XI, 18 ni þu þo vaurts bairis ak so vaurts bairiþ þuk; Gal. II, 10 nu ni þanaseiþs ïk, ïþ libaiþ in mis xristus. In his et pluribus aliis casibus personale pronomen Gothus adhibet, praeeunte Graeco, cujus etiam exemplum sequitur et in sequentibus: Cor. II, I, 4 ei mageima veis gaþrafstjan (εἰς τὸ δύνασθαι ἡμᾶς παρακαλεῖν); Eph. I, 4, 12, 18; IV, 22. Rarius autem pronomen absolute usurpatur, ut Mth. V, 17 ni hugjaiþ ei ïk qemjau, quod aliunde non requiritur, cum X, 34 legitur simpliciter, praetermisso pronomine, ni agjaiþ þatei qemjau. Econtrario Gothus frequenter inducit

b) Pronomen tertiae personae, ubi Graecus eo non 1091 utitur: Mth. XI, 23 jabai ïn saudaumjam vaurþeina mahteis þos vaurþanons in ïzvis, aiþþau eis veseina (ἔ μειναν) und hina dag; Mc. XV, 44 peilatus sildaleikida, ei ïs juþan gasvalt (τέθνηκε); Cor. I, XVI, 12 ïna bad, ei ïs qemi (ἔλθῃ) at ïzvis, saepe imprimis apud Lucam (I, 63; VII, 15; XIV, 14; XVIII, 38) et Joannem (VI, 21; IX, 8, 12, 18; XI, 13; XIV, 17; XVIII, 28, 40); XVIII, 38 pronomen etiam adest, ubi subjectum tamen subsequitur: ïþ eis qeþun du ïmma ïudaieis, vid. ad h. 1.

«Annotatio 2.—Post constructionem participialem, quae a verbo pendet (et consequenter non est absoluta) et initio sententiae ante verbum ponitur, pronomen, equidem tum redundans, sed praeeunte Graeco, in objectali casu flexum repetitur; Eph. II, 5 visandans uns dauþans fravaurhtim miþgaqivida uns xristau; Mth. XXVI, 71 usgaggandan ïna ïn daur gasaw ïna anþara þivi; Mc. V, 18 ïnngaggandan ïna ïn skip baþ ïna saei vas vods; IX, 28 galeiþandan ïna ïn gard siponjos ïs frehun ïna; Mc. IX, 9 dalaþ atgaggandam ïm af fairgunja anabaud ïm; Mth. VIII, 5 ïnnutgaggandinïmma ïn kafarnaum duatïddja ïmma hundafaþs; 23 innatgaggandin ïmma ïn skip afarïddjedun ïmma siponjos ïs; 28; Mc. V, 2; Luc. VI, 29; XVII, 12; Joan. VIII, 30; XII, 37. Deficit tamen prius pronomen in constructione participiali, et verbo tantum postponitur apud Mth. IX, 28 qimandin ïn garda duatïddjedun ïmma þai blindans. Magis autem absoluta videtur participialis constructio, ubi verbum construitur cum praepositione, quae repetito pronomini praeponitur: Mth. IX, 27 warbondin ïesua jainþro laistidedun afar ïmma tvai blindans abeunte Jesu illinc, secuti sunt post eum duo caeci; VIII, 1 dalaþ atgaggandin ïmma af fairgunja laistidedun afar ïmma iumjons managos; XXVII, 19 sitandin ïmma ana stauastola insandida du ïmma qens; Mc. V, 21; XI, 27; Luc. VII, 6; Skeir. IV, a; alias autem praepositio etiam ante constructionem participialem stare debet, ut Luc. XIX, 26 af þamma unhabandin jah þatei habaiþ afnimada af ïmma. Item etiam post relativum: Mc. IV, 25 þiswammeh saei habaiþ, gibada ïmma. Coll. § 202 annot. 4.

«Annotatio 3.—Quando post impersonalia graeca pronomen in sententia subordinata sequitur, Gothus, ubi pro impersonali personale verbum usurpat, hoc pronomen personale praetermittit. Quod pariter facit, cum ad circumscribendam infinitivam sententiam verbo finito loco infinitivi utitur: Luc. XVII, 15 skal (gall. il doit, germ. er muss, gr. δεῖ αὐτὸν oportet eum) manag gaþulan; XIX, 11 bi þatei newa ïairusalem vas (διὰ τὸ—αὐτὸν εἶναι); 15 biþe atvandida sik (ἐν τῷ ἐπανελτεῖν αὐτόν); Joan. XII, 18 hausidedun ei gatavidedi (acc. cum inf. αὐτὸν πεποιηκέναι) þo taikn; Eph. IV, 17 veitvodja ïn fraujin ei þanaseiþs ni gaggaiþ (acc. cum inf. ὑμᾶς περιπατεῖν); Cor. II, VIII, 6 svaei bedeima (εἰς τὸ παρακαλέσαι ἡμᾶς) teitaun. Raro autem pronomen postponitur: Luc. XVIII, 35 miþþanei newa vas ïs ïaireikon; 1092 attamen interpres epistolae ad Ephesios saepe hoc eo modo habet: Eph. I, 12 ei sïjaima veis (εἰς τὸ εἷναι ἡμᾶς) du hazeinai; 18; IV, 22; I, 4 vero cod. A pronomen veis more linguae consueto praetermittitur.

«Annotatio 4.—Loco pronominis tertiae personae substantivum (cujus sedem tenet) repetitur: Cor. I, VII, 12 jabai was broþar qen aigi ungalaubjandein jah so gavilja ïst bauan miþ ïmma, ni afletai þo qen (hanc mulierem, gr. omn. αὐτήν); item VI, 13 ni afletai þana aban (hunc virum, gr. αὐτόν), ubi forsan interpres cum codicibus τὸν ἄνδρα legit, ita ut parallelismi causa etiam praecedenter þo qen pro ïja posuerit.»

3) Pronomen secundae personae ante allocutionem vel etiam in appositione allocutionis ponitur: Luc. IV, 23 pu leiki (ἰατρέ) hailei þuk silban; Cor. I, VII, 16 wa nu kannt, þu qinon (γύναι); Eph. V, 25 jus vairos (οἱ ἄνδρες) frijoþ qenins ïzvaros; VI, 9 jus fraujans (οἱ κύριοι) þata samo taujaiþ (punctione nostrae interpretationis paululum mutata legendum est: et vos domini); Col. III, 18 jus qinons (αἱ γυναῖκες) ufhausjaiþ vairam ïzvaraim; 21; IV, 1; Gal. IV, 21 giþiþ mis jus uf vitoda viljandans visan (οἱ—θέλοντες) þata vitoþ niu hauseiþ; Mth. XXV, 41 gaggaiþ fairra mis jus fraqiþanans (οἱ κατηραμένοι); Luc. VI, 25 vai ïzvis jus sadans nu (οἱ ἐμπεπλησμένοι).—Mc. IX, 25 þu ahma þu unrodjands (τὸ πνεῦμα τὸ ἄλαλον) ïk þus anabiuda usgagg; Luc. X, 15 jah þu kafarnaum þu und himin ushauhido (καὶ σὺ Κ. ἡ ἕος οὐρανοῦ ὑψωθεῖσα) gadrausjaza; Mth. VI, 9 atta unsar þu ïn himinam (ὁ ἐν τοῖς οὐρανοῖς).

«Annotatio 5.—Nec non et pronomen primae personae pari modo in appositione ponitur loco articuli: Phil. III, 3 veis sijum bimait veis ahmin guþa skalkinondans (οἱ—λατρεύοντες).»

4) Pronomen tertiae personae ïs et reflexivum in objecto sequenti modo discrepant:

a) Reflexivum refertur ad subjectum sententiae, ïs autem ad objectum vel ad aliquid extra sententiam nominatum: Mth. VI, 29 nih saulaumon gavasida sik sve ains þize blomane; VIII, 32 run gavaurhtedun sis alla so hairda; XXVII, 53 qinos laistidedun afar ïesua andbahtjandeins ïmma; VI, 8 vait atta ïzvar þizei jus þaurbuþ, faur þizei jus bidjaiþ ïna; XXVII, 43 trauaida du guþa, lausjaidau (scilicet Deum) zu ïna; VIII, 2 manna þrutsfill habands ïnvait ïna (nempe Jesum); VII, 24 saei hauseiþ vaurda meina jah taujïþ þo, galeiko ïn a vaira frodamma; V, 39 jabai was þuk stautai bi taihsvon þeina kinnu, vandei ïmma jah þo anþara; Mc. II, 19 qaþ ïm ïesus ïbai magun sunjus bruþfadis, und þatei miþ ïm ïst bruþfaþs, fastan, sva lagga veila sve miþ sis haband bruþfad, aþþan atgaggand dagos, þan afnimada af ïm sa bruþfaþs; Joan. XIII, 32 guþ hauheiþ ïna (filium) ïn sis jah sunus hauhida ïna (Deum).

Idem etiam se habet participium in casibus obliquis positum cum articulo; non equidem quasi solveretur in: cum eo qui, objecto evadente subjecto, 1093 sed ut simplex objectum, sik ad subjectum sententiae relato. Mc. II, 26 daveid hlaibans faurlageinais matida jah gaf þaim miþ sis (scilicet Davide) visandam; Luc. VI, 4; 32 jah þai fravaurhtans frijond þans frijondans sik (non equidem hos amantes seipsos, sed amantes peccatores, qui subjectum efformant); VII, 9 ïesus du þizai afarlaistjandein sis managein qaþ; XIV, 12 qaþ þamma haitandin sik; Mc. V, 30; Luc. XIV, 31; XVIII, 7; Joan. VII, 18; VIII, 31; XIII, 16; Rom. X, 12. Hinc etiam Mth. XXVI, 75 gamunda paitrus vaurdis qiþanis du sis (verbi sibi ((Petro)) dicti). Cum autem sik cum verbo reflexivum format, ad objectum etiam refertur: Mc. XIV, 67 þivi gasaw paitru varmjandan sik; Tit. I, 14 ni atsaiwandans judaiviskaize spilli jah anabusne manne afvandjandane sis sunja.

b) Idem dicendum est de accusativo cum inf., sive ad subjectum simile referatur: Joan. VII, 4 ni manna ïn analaugnein wa taujiþ jah sokeiþ sik uskunþana visan; Phil. II, 6 xristus ïn guþaskaunein visands ni vulva rahnida visan sïk galeiko guþa; Skeir, VIII, a ni uslaubida faur mel sik gahaban; Luc. VI, 18 qemun hausjan ïmma jah hailjan sik sauhte seinaizo; sive ad diversum subjectum: Mc. III, 14 ïesus gavaurhta tvalif du visan miþ sis (ut secum essent); V, 37 ïesus ni fralailot ainnohun ïze miþ sis afargaggan; Luc. VIII, 37 bedun ïna allai gaujans galeiþan fairra sis; XIX, 27 fijands meinai ni vildedun mik þiudanon ufar sis; III, 7 qaþ du þaim atgaggandeim manageim daupjan fram sis (ut ab eo baptizarentur).

c) In subordinata sententia sik ad subjectum hujus sententiae refertur: Mc. II, 8 ufkunnands ïesus ahmin seinamma, þatei sva þai mitodedun sis, qaþ þu ïm; in sententiis praesertim, quae propositum, consilium exhibent: Luc. IX, 12 fralet þo managein, ei galeiþandans ïn þos bisunjane haimos bugjaina sis matins; Joan. XVII, 13 nu du þus gagga jah þata rodja ïn manasedai, ei habaina fahed meina usfullida ïn sis; Cor. II, V, 15 xristus faur allans gasvalt, ei þai libandans libaina þamma faur sik gasviltandin; Thess. II, III, 14 ni blandaiþ ïzvis miþ ïmma, ei gaskamai sik. E contrario ïs ad subjectum principalis sententiae refertur: Mth. VIII, 27 wileiks ïst sa, ei jah vindos jah marei ufhausjand ïmma; Luc. VIII, 32 bedun ïna, ei uslaubidedi im ïn þo galeiþan; Joan. VI, 64 vissa ïesus, was ïst, saei galeiveiþ ïna.

5) Quod auxiliante sik verba reflexiva efformentur et saepe passiva et media exprimantur vid. §§ 176, 4; 177, 5; 178, 2, et quod pronomen reflexivum tunc ad verbum proxime ponatur vid. § 176, 4.

§ 200. I. Pronomen reciprocum, invicem,

1) Efformatur ex pronomine personali et voc. indeclinabili misso: Rom. XIV, 13 ni þanamais nu uns misso (nos invicem, ἀλλήλους) stojaima; 19 laistjaima þoei timreinais sind ïn uns misso; Cor. I, VII, 5 . . . . . izvara misso; Mc. IX, 33 wa ïn viga miþ izvis misso (dat.) mitodeduþ? 50; Joan. VI, 43; XIII, 14, 35; XVI, 19; Rom. XV, 5; Gal. V, 13, 15; Eph. IV, 1094 32; V, 21; Joan. XIII, 34 frijoþ ïzvis misso (accus.); XV, 12, 17; Rom. XII, 10, 16; XV, 7; Cor. l, XVI, 20; Cor. II, XIII, 12; Eph. IV, 2; Col. III, 9, 13; Thess. I, III, 12; IV, 9, 18; V, 11; Thess. II, I, 3; Luc. VII, 32 vopjandans seina misso; Gal. V, 17 þo sis misso andstandand; Mc. I, 27 sokidedun miþ sis misso; VIII, 16; XV, 31; Luc. XX, 5, 14; Joan. VI, 52; Skeir. III, a; Mc. IV, 41, qeþun du sis misso; IX, 10, 34; X, 26; XI, 31; XII, 7; XVI, 3; Luc. II, 15; IV, 36; VI, 11; VIII, 25; Joan. VII, 35; XII, 19; XIII, 22; XVI, 17.

«Annotatio 1.— Misso solum absque pronomine personali occurrit tantummodo: Gal. V, 26 ni vairþaima flautandans misso (scilicet uns) ushaitandans, misso (nempe unsis) ïn neiþa visandans; Rom. XIII, 8 misso (nimirum ïzvis) frijoþ.

«Annotatio 2.— Sik misso quandoque etiam ponitur pro reflexivo, vid. annot. 6.

«Annotatio 3.—De misso cum pronomine possessivo vid. § 201, 4.»

2) Alter alterius gothice anþar anþaris exprimitur: Eph. IV, 25 sijuþ anþar anþaris (ἀλλήλων) liþus; Phil. II, 3 ïn allai hauheinai gahugdais anþar anþarana munands sis auhuman (ἀλλήλους ἡγησάμενοι ὑπερέχοντας ἑαυτῶν). Hinc mutilus locus Rom. XII, 5 sic restituendus est: aþþan ainwarjizuh anþar anþaris liþus, et Mth. XI, 16 adesse etiam debuit anþar anþaris, vid. § 239, 1.

II. Silba (αὐτός) ipse, est pro sua forma, nam consonantice tantum declinatur, et pro sua significatione substantive spectandum; ponitur

1) Ordinario absque pronomine ut subjectum, ego ipse: Cor. I, IX, 27 ibai anþaraim merjands silba uskusans vairþau; 20; Phil. II, 24; nos ipsi: Cor. II, I, 4 gaþrafstidai sijum silbans fram guþa; 9; Gall. II, 27; tu ipse: Luc., VI, 42 waiva magt qiþan—silba ïn augin þeinamma anza ni gaumjands; vos ipsi: Thess. I, III, 3 silbans viteiþ; V, 2; II, III, 7; is ipse: Luc. I, 17 silba fauraqimiþ ïn andvairþja guþs; 23; V, 37; VI, 3; Joan. VI, 6; IX, 21; XII, 24; Eph. IV, 11; Skeir. I, a; ii ipsi: Luc. XVII, 13 silbans ushofon stibna; ut objectum, eum ipsum: Joan. IX, 24 vilban fraihniþ.

Verumtamen pronomen personale etiam ut subjectum addi potest, quo in casu silba communiter pronomini postponitur: Cor. II, X, 1 aþþan ïk silba pavlus bidja ïzvis; XII, 13; Thess. II, I, 4 veis silbans ïn ïsvis wopam; Luc. V, 1 ïs silba vas standands newa saiva; Cor. I, XV, 28; Luc. VII, 12 si silbo (vas) vidovo. Hinc etiam relativo: Mth. XXVII, 57 ïosef, saei jah silba siponida ïesua; Mc. XV, 43. Quam sedem ordinario occupat in formula þata silbo, sive graeco αὐτὸ τοῦτο, sive τοῦτο αὐτό respondeat: Gal. II, 10 usdaudida þata silbo taujan; Cor. II, II, 3 þata silbo gamelida ïzvis; coll. Rom. XIII, 6. Aliter autem se habet reciprocum, ubi alia est significatio: Rom. VII, 25 silba ïk (ipse ego, ego emphatice prolato) skalkino vitoda guþs; IX 3; sed Thess. I, IV, 9 silbans jus at guþa uslaisidai sijuþ 1095 emphasis in silbans jacet et jus praetermitti potuit. Skeir. VI, a sve silba ïs qiþiþ (sic enim, ut conjecimus, assentiente Castillionaeo, legitur in codice loco sama ïs, quod Massmannus in lucem edidit).

2) Cum silba substantivum comitatur, hoc posterius proprie ut appositio spectandum est, silba tum semper praeposito: Mc. XII, 36 silba auk daveid qaþ; 37; Luc. XX, 42; Luc. III, 33 jah silba vas ïesus sve jere þrijetigive; Joan. XVI, 27 ak silba atta frijoþ ïzvis; Cor. I subscript. du kaurinþium frumei þugkeiþ bi silbins apaustaulaus ïnsahtai melida visan us asiai; Cor. II, VII, 11 saiw auk silbo þata bi guþ saurgan ïzvis welauda gatavida ïzvis usdaudein; XI, 14 silba satana gagaleikoþ sik aggilau liuhadis; Eph. II, 20 at visandin auhumistin vaihstastaina silbin xristau ïesu; Thess. I, III, 11; IV, 16; V, 23; Thess. II, II, 16; III, 16; Skeir. V, d; Luc. IV, 41 adest vissedun silban xristu ïna visan pro τὸν Χριστόν, et Mc. IV, 28 silbo auk airþa akran bairiþ non significat terra ipsa fert fructum, sed ex seipsa, sponte sua.

3) Cum autem silba ad pronomen personale, ut reflexivum formet, accedit, tunc post hoc ponitur: mihi metipsi (ἐμαυτῷ, ἑαυτῷ): Luc. VII, 8 haba uf mis silbin gadrauhtins; Joan. VII, 17, 28; VIII, 28, 42; X, 18; XII, 49, XIV, 3, 10; Cor. I, IV, 4; memetipsum (ἐμαυτόν, ἑαυτόν): Luc. VII, 7 ni mik silban vair þana rahnida at þus qiman; Joan. VIII, 14, 18, 54; XIV, 21; XVII, 19; Cor. I, IV, 3; VII, 7; Cor. II, XI, 7, 9; XII, 5; Gal. II, 18; Phil. III, 13; nobismetipsis (ἑαυτοῖς): Cor. II, I, 9 ïn uns silbam andahaft dauþaus habaidedum; III, 5; nosmetipsos (ἑαυτούς): Cor. II, III, 1 duginnam aftra uns silbans anafilhan; IV, 2, 5; X, 12; ( unsis silbans) Thess. II, III, 9; tibimetipsi (σεαυτῶisubgr;): Joan. XVII, 5 hauhei mik at þus silbin; XVIII, 34; Thess. l, IV, 16; temetipsum (σεαυτὸν, ἑαυτόν): Mth, VIII, 4 gagg þuk silban ataugei gudjin; Mc. I, 44; XII, 31; XV, 30; Luc. IV, 23; V, 14; X, 27; Joan. VII, 4; VIII, 13, 53; XIV, 22; Rom. XIII, 9; Gal. V, 14; VI, 1; Tim. I, IV, 16; II, II, 15; Philem. 19; vobismetipsis (ἑαυτοῖς): Joan. VI, 53 ni habaiþ libain ïn ïzvis silbam; Rom. XI, 25; XII, 16; Cor. I, V, 13; vosmetipsos (ἑαυτούς): Luc. XVI, 15 garaihtans domeiþ ïzvis silbans ïn andvairþja manne; Rom. XII, 19; Col. III, 16; sibimetipso (sing. ἑαυτῷ): Mc. V, 30 ïesus ufkunþa ïn sis silbin þo us sis maht usgaggandein; Luc. IX, 25; XVIII, 4; Joan. VI, 61; VII, 18; VIII, 22; XI, 38; XV, 4; XVI, 13; Cor. I, XI, 29; XVI, 2; Cor. II, X, 7; Gal. VI, 3, 4; Eph. II, 15, 16; semetipsum (sing. ἑαυτόν): Mc. III, 26 satana usstoþ ana sik silban; VIII, 34; XV, 31; Luc. IX, 23; XIV, 11; XVIII, 14; Joan. XI, 33; XIX, 7, 12; Rom. XIV, 14 ( sik silbo neutr.); Cor. I, XI, 28; Cor. II, X, 7, 18; Gal. I, 4; II, 20; Eph. V, 2, 25, 28; Phil. II, 7, 8; Tim. I, II, 8; Tim. II, II, 13; semetipsis (plur. ἑαυτοῖς): Mth. IX, 3 sumai þize bokarje qeþun ïn sis silbam; Luc. VII, 49; Cor. II, V, 15; X, 12; semetipsos (plur. ἑαυτούς): Cor. II, 1096 VIII, 5 sik silbans atgebun frumist fraujin; Eph IV, 19; Tim. I, VI, 10.

«Annotatio 4.— Silba autem ordinariam sedem post pronomen pers. deserit, cum scilicet non in eumdem casum ac pronomen, sed ut subjectum, ad instar Latinorum se vel sibi ipse, construitur: Luc. XVIII, 9 qaþ du sumaim, þaiei silbans trauaidedun sis (πεποιθότας ἐφ᾽ ἑαυτοῖς, sibi ipsi), ei veseina garaihtai; Rom. XIII, 2 þai andstandandans silbans sis (ἑαυτοῖς, sibi ipsi) vargiþa nimand. Hinc etiam Cor. II, II, 1 gastauïda þata silba at mis (ἔκρινα ἐμαυτῷ τοῦτο, ipse apud me) pro inintelligibili þata silbo legendum est. Ambigua vero forma pluralis ( silbans) etiam in nominativo, ut ex sede perspicuum est in Cor. I, XI, 31 jabai silbans uns (ἑαυτοὺς, nos ipsi) stauïdedeina, ni þau . . . . . . usurpatur: Cor. II, XIII, 5 ïzvis silbans (ἑαυτοὺς, vos ipsos) fraisiþ, sijaidu ïn galaubeinai. silbans ïzvis (ἑαυτούς, vos ipsi) kauseiþ; Eph. V, 27 xristus sik silban (ἑαυτόν, seipsum) atgaf faur aikklesjon, ei ustauhi silba sis (ἑαυτῷ, ipse sibi) vulþaga aikklesjon.

«Annotatio 5.—Pronomen personale elliptice deficit tantummodo Col. III, 13 þulandans ïzvis misso jah fragibandans silbans (ἑαυτούς), hic vero praecedens ïzvis etiam supplendum est, coll. §§ 176 annot.; 177 annot. 2; 178 annot. 3.

«Annotatio 6.—Saepius econtra silba praetermisso simplex pronomen personale remanet reflexivum: Luc. XVI, 9 taujaiþ ïzvis (ἑαυτοῖς), frijonds; XVII, 14 gaggandans ataugeiþ ïzvis (ἑαυτούς) gudjam; Joan. XII, 8 unledans sinteino habaiþ miþ ïzvis (ἑαυτῶν); Cor. II, VII, 11; Joan. XII, 32 alla at þinsa du mis (ἐμαυτόν); Rom. XIV, 12 warjizuh unsara fram sis (ἑαυτοῦ) raþjon usgibiþ guþa; Cor. II, IV, 5 merjam uns (ἑαυτούς) skalkans ïzvarans (hic et X, 12 silbans ex praecedentibus supplendum est, coll. annot. 5); VI, 4.

«Annotatio 7.—Apud Marcum et Joannem reciprocum quandoque etiam pro graeco reflexivo usurpatur: Mc. I, 27 sokidedun miþ sis misso (πρὸς ἑαυτοὺς); IX, 10 þata vaurd habaidedun du sis misso (ἑαυτούς) sokjandans; XI, 31 þahtedun du sis misso (ἑαυτούς) qiþandans; XVI, 3; Joan. VII, 35; XII, 19.

«Annotatio 8.—De silba pronomini possessivo conjuncto, vid. § 201, 4.»

III. Sama (ὁ αὐτός) idem, nonnisi consonantice occurrit, sive quia primitive substantivum est, sive quia identitatem alicujus objecti noti, jam nominati indicat. Quapropter saepissime demonstrativo (articulo) sa sama (gall. ce même, le même) conjungitur. Ponitur ergo

1) Substantive: Skeir. VII, d gamaudida gaumjan, þatei ïs vas sa sama, saei ïn auþidai ·m· jere attans ïze fodida; V, b ïþ ains jah sa sama vesi (scilicet pater et filius), waiva stojan jah ni stojan sa sama mahtedi; Cor. I, XI, 5 woh qinono bidjandei aiþþau praufetjandei andhulidamma haubida gaaiviskoþ haubiþ sein, ain auk ïst jah þata samo þizai biskabanon; 1097 Mth. V, 46 niu jah þai þiudo þata samo taujand? et item XXVII, 44; Mc. X, 10; Luc. VI, 33; Rom. XII, 16; XV, 5; Eph. VI, 9; Phil. II, 2; III, 1 ( þosamona in plurali numero); IV, 2 (ubi in interpretatione nostra idem pro ipsum legendum est); Thess. I, II, 14. Etiam samo simpliciter absque demonstrativo: Cor. II, XIII, 11 samo fraþjaiþ (τὸ αὐτὸ φρονεῖτε); Phil. III, 16 gasnevum, ei samo hugjaima jah samo fraþjaima;

2) Adjective, quo in casu animadvertendum est, quod, si ad substantivum aliud quoque adjectivum additur, hoc etiam consonanticam formam induat: Luc. II, 8 hairdjos vesun ïn þamma samin landa þairhvakandans; VI, 38 þizai samon mitadjon, þizaiei mitid, mitada ïzvis; Rom. IX, 21 habaiþ kasja valdufni þahons us þamma samin daiga sum du galaubamma taujan sumuþ-þan du ungalaubamma kasa; XII, 4 allai ni þata samo tauï habaud; Cor. I, X, 3 allai þana saman mat ahmeinan matidedun jah þata samo dragk ahmeino drugkun; Cor. II, l. 6 þreihanda ïn naseinais þizos vaurstveigons ïn stivitja þizo samono þulaine, þozei jah veis vinnam; III, 14 (ubi in interpretatione nostra loco ipsum idem legendum est), 18; IV, 13; VI, 13; VIII, 16; XII, 18; Phil. I, 30; II, 2; Cor. I, XII, 11 þata all vaurkeiþ ains jah sa sama ahma. Raro autem sama absque articulo occurrit: Rom. X, 12 ni ïst gaskaideins ïudaiaus jah krekis, sama auk frauja allaize; Phil. III, 16 samon gaggan garaideinai.

«Annotatio 9.—Quod sama etiam pro εἷς ponatur, ubi totum ex duobus objectis ortum, efformatum, etc. significat vid. § 198 annot. 2) b).»

B. Pronomen Possessivum.

§ 201. 1) Pronomina possessiva primae et secundae personarum, meins, meus (ὁ μου, ἐμός), unsar noster (ὁ ἡμῶν, ἡμέτερος), þeins tuus (ὁ σου, σός), ïzvar vester (ὁ ὑμῶν, ὑμέτερος), ïggqar vos ambo (ὁ ὑμῶν), ut adjectiva, substantivo conveniunt in genere, numero et casu, et licet ordinario substantiva sua sequantur, possunt etiam, ubi aliquam emphasim implicant, ea praecedere: Mth. IX, 18 dauhtar meina nu gasvalt; XXVII, 67, guþ meins, guþ meins, duwe mis bilaist; Mc. IX, 24 hilp meinaizos ungalaubeinais: Luc. I, 46, 47 mikileid saivala meina fraujan jah svigneid ahma meins du guþa nasjand meinamma; Neh. V, 14 ïk jah broþrjus meinai hlaif fauramaþleis meinis ni matidedum; Mth. V, 30 jabai taihsvo þeina handus þuk marzjai,—; VI, 6 ïþ þu þan bidjais, gagg ïn heþjon þeina jah galukands haurdai þeinai bidei du attin þeinamma jah atta þeins usgibiþ þus; Mc. III, 32, 33 aiþei þeina jah bro þrjus þeinai jah svistrjus þeinos uta sokjand þuk; XII 30 frijos fraujan guþ þeinana us allamma hairtin þeinamma jah us allai saivalai þeinai; Luc. I, 44 sunsei varþ stibna goleinais þeinaizos ïn ausam meinaim lailaik þata barn ïn vambai meinai; XX, 42, 43 qaþ frauja du fraujin meinamma: sit af taihsvon meinai, 1098 unte ïk galagja fijands þeinans fotubaurd fotive þeinaize; Joan. VIII, 54 ïst atta meins, saei hauheiþ mik, þanei jus qiþiþ, þatei guþ unsar ïst; Rom. XV, 4 du unsarai laiseinai gameliþ varþ; Cor. II, VIII, 23 traua ïn ïzvis, jaþþe bi teitu, saei ïst gaman mein jah gavaurstva ïn ïzvis, jaþþe broþrjus unsarai apaustauleis aikklesjono; VII, 4 ufarfulliþs ïm fahedais ïn allaizos managons aglons unsaraizos; VIII, 24 ustaiknein friaþvos ïzvaraizos jah unsaraizos woftuljos; Mth. V, 16 ei gasaiwaina ïzvara goda vaurstva; X, 30 ïzvara jah tagla haubidis alla garaþana sind; Phil. II, 25 þarb munda aipafraudeitu broþar jah gavaurstvan meinana ïþ ïzvarana apaustaulu sandjan du ïzvis; Cor. II, I, 14 woftuli ïzvara sijum svasve jah jus unsara ïn daga fraujins; Mth. IX, 29 bi galaubeinai ïggqarai vairþai ïggqis.

2) Pronomen possessivum tertiae personae

a) Est seins suus, sui (ὁ αὑτοῦ, αὑτῶν, αὐτοῦ, αὐτῶν, ἴδιος) vel genitivus pronominis personalis ïs, ïs, ïzos, ïze, ïzo ejus, eorum (αὐτοῦ, αὐτῶν); jam vero seins ad subjectum sententiae, genitivum autem τοῦ ïs ad aliquid extra sententiam nominatum vel ad objectum sententiae ipsius refertur. Quoad sedem, seins eodem modo relative ad substantivum ponitur ac supra diximus 1); verumtamen ordinario praecedit, ubi graeco ἴδιος respondet: Mth. V, 45 guþ sunnon seina (αὑτοῦ) urranneiþ ana ubilans jah godans; X, 24 nist siponeis ufar laisarja nih skalks ufar fraujin seinamma (αὑτοῦ); Luc. I, 8 miþþanei gudjinoda ïs ïn vikon kunjis seinis (αὐτοῦ), hlauts ïmma urrann du saljan; III, 17 habaiþ vinþis kauron in handau seinai jah gahraineiþ gaþrask sein (αὑτοῦ) jah briggiþ kaurn in bansta seinamma (αὑτοῦ); Eph. V, 28 vairos skulun frijon seinos (ἑαυτῶν) qenins sve leika seina (ἑαυτῶν); Rom. X, 3 seina (ἰδίαν) garaihtein sokjandans stiurjan garaihtein guþs ni ufhausidedun; Mc. VIII, 23 ïesus ustauh blindan jah speivands ïn augonaïs (αὐτοῦ, scilicet caeci) atlagida ana handuns seinos (αὐτοῦ, nempe manus suas proprias); Joan. XI, 2 marja salboda fraujan balsana jah bisvarb fotuns ïs (nimirum magistri) skufta seinamma (id est capillis suis propriis); Mth. VI, 14 afletiþ mannam missadedins ïze (αὐτῶν, scilicet hominum); VII, 16 bi akranam ïze ufkunnaiþ ïns; XXVI, 65 gahausïdeduþ þo vajamerein ïs (blasphemiam ejus, id est, Christi); Joan. XI, 1 vas sums siuks lazarus af beþanias us haimai marjins jah marþins svistrs ïzos.

b) Idem est dicendum de isto pronomine in sententia composita; seins enim non conjungitur, quemadmodum in latino sermone, diversis subjectis, ipso in sententia subordinata ad subjectum principalis sententiae relato: Luc. V, 15 garunnun hiuhmans managai leikinon fram ïmma sauhte seinaizo (αὑτῶν); Mth. VI, 5 qiþa ïzvis, þatei haband mizdon seina (αὑτῶν); 7 þugkeiþ ïm, ei ïn filuvaurdein seinai (αὑτῶν) andhausjaindau; IX, 38 bidjiþ fraujan asanais ei ussandjai vaurstvjans ïn asan seina, 1099 Cor. I, VII, 11 anabiuda qenai fairra abin ni skaidan. ïþ jabai gaskaidnai, visan unliugaidai aiþþau du abin seinamma aftra gagavairþjan; Mth. VII, 24 wazuh saei hauseiþ vaurda meina jah taujiþ þo, galeiko ïna vaira frodamma, saei gatimrida razn sein (αὑτοῦ) ana staina; Luc. I, 20 ni galaubides vaurdam meinaim, þoei usfulljanda in mela seinamma (αὑτῶν); Luc. I, 23 varþ biþe usfullnodedun dagos andbahteis ïs (id est, Zachariae), galaiþ (Zacharias) du garda seinamma; 41 varþ sve hausida aileisabaiþ golein mariïns, lailaik barn ïn qiþau ïzos (αὑτῆς); Mth. VII, 28 varþ þan ustauh ïesus þo vaurda, biabridedun manageins ana laiseinai ïs (αὐτοῦ); VIII, 34 alla so baurgs usïddja viþra ïesu jah bedun ïna, ei usliþi hindar markos ïze (αὐτῶν); Mc. VII, 26 qino baþ ïesu, ei unhulþon usvaurpi us dauhtr ïzos (αὑτῆς); Mth. X, 35 qam skaidan mannan viþra attan ïs jah dauhtar viþra aiþein ïzos jah bruþ viþra svaihron ïzos; Mc. XII, 19 moses gamelida unsis, þatei jabai wis broþar gadauþnai jah bileiþai qenai jah barne ni bileiþai, ei nimai broþar ïs þo ïs jah ussatjai barna broþr seinamma; Joan. XI, 19 managai gaqemun bi marþan jah marjan, ei gaþrafstidedeina ïjos bi þana broþar ïzo; Mth. XI, 20 dugann ïdveitjan baurgim, ïn þaimei vaurþun þos managistons mahteis ïs; Joan. VIII, 55 kann ïna jah vaurd ïs fasta; Mth. VIII, 14 qimands ïesus ïn garda paitraus jah gasaw svaihronïs ligandein ïn heitom jah attaitok handau ïzos.

«Annotatio 1.—Non nisi rarae veniunt hujus regulae exceptiones; caeterum correctius ponitur seins pro ïs: Mc. V, 17 dugunnun bidjan ïna galeiþan hindar markos seinos; Thess. I, III, 12, 13 ïzvis frauja ganohnan gataujai friaþvai ïn ïzvis misso, du tulgjan hairtona izvara unfairinona ïn veihiþai faura guþa ïn quma fraujins unsaris ïesuis xristaus miþ allaim þaim veiham seinaim (αὐτοῦ), ubi «in adventu Christi» idem sumendum est atque «cum Christus venerit.» Incorrecte autem ïs pro seins inducitur: Thess. II, I, 10 qimiþ ushauhjan ïn þaim veiham ïs (αὑτοῦ); Tim. I, V, 18 vairþs sa vaurstva mizdons ïs (αὑτοῦ).»

c) Hinc legitime sequitur, quod ubi in sententia copulativa vel comparativa pronomen posteriori subjecto ad prius relato conjungitur, hoc pronomen per ïs exprimatur: Mth. X, 25 ganah siponi ei vairþai sve laisareis ïs jah skalks sve frauja ïs; VI, 40 nist siponeis ufar laisari seinana, ïþ gamanvids warjizuh vairþai sve laisaris ïs; Luc, I, 5 vas gudja namin zakarias us afar jah abijins jah qeins ïs us dauhtrum aharons; Cor. I, X, 26 fraujins ïst airþa jah fullo ïzos. Unde fit, ut seins in nominativo non occurrat.

3) Quandoque Gothus loco articuli possessivo utpote magis determinativo utitur; quo in casu possessivum semper substantivo postponitur: Joan. IV, 31 ïk frijoda attan meinana (τὸν πατέρα); Cor. II, XII, 7; Gal. VI, 17 stakins fraujins unsaris (τοῦ κυρίου) ïesuis xristaus ana leika baira; Cor. I, VII, 16 wa kannt, 1100 guma, þatei qen þeina (τὴν γυναῖκα) ganasjais; Phil. I, 25 visa jah þaihvisa at allaim ïzvis du ïzvarai framgahtai jah fahedai galaubeinais ïzvaraizos (τῆς πίστεως); Col. III, 19; imprimis seins: Mth. VIII, 20 suuus mans ni habaiþ, war haubiþ sein (τὴν κεφαλήν) anahnaivjai; Mc. I, 41; VII, 10, 11; Luc. VII, 44 ( tagram seinaim); X, 21, 23; XVIII, 13; Cor. II, VIII, 4; Col. II, 14; Thess. II, I, 11.

«Annotatio 2.—Non nisi raro praetermittitur possessivum: Mth. V, 31 wazuh saei afletiþ qen (τὴν γυναῖκα αὑτοῦ), gibai ïzai afstassais bokos; Joan. VII, 3 gagg ïn ïudaian, ei jah þai siponjos (οἱ μαθηταί σου) saiwaina vaurstva þeina.»

4) Cum silba ad pronomem possessivum conjungitur, in genitivo ponitur, ita ut genere et numero vocabulo conveniat, ad quod possessivum ipsum refertur. Jam vero hoc silba, nec non et reciprocum misso possessivum sequuntur; Luc. II, 35 þeina silbons (scilicet Mariae) saivala (σοῦ αὐτῆς τὴν ψυχήν) þairhgaggiþ hairus; XIV, 26 jabai was gaggiþ du mis jah ni fijaiþ attan seinana jah aiþein-nanhuþ—þan seina silbins saivala (τὴν ἑαυτοῦ ψυχήν), ni mag meins siponeis visan; Gal. VI, 4 vaurstv sein silbins kiusai warjizuh; Eph. V, 28 sein silbins leik frijoþ, saei seina qen frijoþ; Gal. VI, 2 izvaros misso kauriþos (ἀλλήλων τὰ βάρη) bairaiþ.

«Annotatio 3.—Semel occurrit Cor. I, X, 29 þuhtu qiþa ni silbins ak anþaris, ubi þeina vel ïzvarana ante silbins deest.»

5) Substantivum, ad quod possessivum pertinet, etiam articulum recipit: Mth. IX, 6 nim þana ligr þeinana; 14 þai siponjos þeinai ni fastand; Mc. II, 18 þai þeinai siponjos ni fastand; Mth. VI, 12 afletam þaim skulam unsaraim; Cor. II, III, 5 so vairþida unsara us guþa ïst; Mth. V, 47 duwe miþ motarjam matjiþ sa laisareis ïzvar; Luc. V, 4 athahid þo natja ïzvara du fiskon; Cor. II, IV, 16 sautana unsar manna fravardjada; Mth. V, 47; IX, 11; Mc. II, 9, 11; III, 5; V, 34; VII, 9, 13; XIII, 18; Luc. II, 48; V, 14; VI, 35; IX, 41; X, 11; XV, 30; XIX, 20, 39, 42; Joan. VIII, 13, 19, 44; IX, 19; XVI, 20, 22; XVIII, 35; XIX, 7; Cor. I, XV, 14, 17; Col. I, 7.

b) Possessiva ponuntur etiam, more adjectivorum, in singulari et plurali, cum et sine articulo, concrete et abstracte substantivorum ad instar: Mc. VI, 21 herodis mela gabaurþais nahtamat vaurhta þaim maistam seinaize (suorum, τοῖς μεγιστᾶσιν αὑτοῦ); Mc. V, 19 gagg du garda þeinamma du þeinaim (τοὺς σούς); Joan. VIII, 44 þan diabaulus rodeiþ liugn, us seinamma (e suo, ἐκ τῶν ἰδίων) rodeiþ; XVI, 14 ahma sunjos us meinamma (ἐκ τοῦ ἐμοῦ) nimiþ jah gateihiþ ïzvis; Cor. I, X, 24 ni ainshun sein (τὸ ἑαυτοῦ) sokjai ak anþaris warjizuh; XIII, 5 friaþva ni sokeiþ sein ain (τὰ ἑαυτῆς); Mc. V, 26 qens fraqam allamma seinamma (τὰ παρ᾽ αὐτῆς πάντα); Luc. XV, 31 all þata mein (παντά τὰ ἐμά) þein ïst; Joan XVII, 10 meina alla (τὰ ἐμά πάντα) þeina sind jah þeina meina; Phil. II, 4 ni þo seina (τά ἑαυτῶν) warjizuh mitondans ak jah þo anþaraize.

1101 C. Demonstrativa.

§ 202. I. Sa, so, þata hic, haec, hoc, iste, ista, istud, quod ad objectum proximum loquentis refertur, substantive et adjective usurpatur.

1) Ubi vicem substantivi gerit, graeco αὐτὸς respondet et

a) In priori casu ab ïs plerumque discrepat, quemadmodum in germanica lingua forte et tonicum dér a debiliori et atono er (quemadmodum apud Gallos lui et il); Mth. V, 8 andagai þai hrainjahairtans, unte þai (αὐτοί, germ. die, gal. eux) guþ gasaiwand; XXV, 44 andhafjand jah þai qiþandans; Mc. XII, 6 snauhþanuh ainana sunu aigand liubana sis ïnsandida jah þana (etiam germ. dén) du ïm; Luc. IX, 35 sa ïst sunus meins sa liuba, þamma (germ. dén) hausjaiþ; Joan. VI, 50 sa ïst hlaifs, saei us himina atstaig, ei saei þis matjai ni gadauþnai. Alia exempla vid. gloss. V. þata.

b) Ubi αὐτός ad idem substantivum bis refertur, prius per ïs, quod propter ejus naturam substantivam substantivi congruenter locum obtinet, exprimitur, posteriori per sa converso; sic legitur in omnibus parallelis locis saei bigitiþ saivala seina, fraqisteiþ ïzai, juh saei fraqisteiþ saivalai seinai in meina, bigitiþ þo Mth. X, 39; Mc. VIII, 35; Luc. IX, 24; XVII, 33; Mth. VI, 26 atta ïzvar fodeiþ ïns, niu jus mais vulþrizans sijuþ þaim? Luc. IV, 41 gasakands ïm ni lailot þos rodjan; Joan. XVI, 4 þata rodida ïzvis, ei biþe qimai so weila ïze, gamuneiþ þize, Sa tamen etiam bis repetitur: Mth. XXVII, 6, 7 ni skuld ïst lagjan þans (skattans) ïn kaurbanaun—usbauhtedum us þaim þana akr kasjins; Mc. VIII, 7; nec non et bis usurpatur ïs: Mc. IX, 14 gesaw filu manageins bi ïns (siponjans) jah bokarjans sokjandans miþ ïm; 15. Ubi αὐτός ter occurrit, ïs—sa—sa adhibendum est, ut: Mc. I, 30, 31 svaihra simonis lag ïn brinnon, jah suns qeþun ïmma bi ïja, jah duatgaggands urraisida þo—jah aflailot þo so brinno; Joan. X, 28, 29; ter tamen usurpatur sa Mc. XII, 21—23; Joan. X, 18. Quod si prius αὐτός tonicum est, sa praecedit, ïs sequente ( sa—ïs): Mc. IX, 25 usgagg us þamma jah þanaseiþs ni galeiþais ïn ïna; XIV, 6; Col. II, 14.

c) Ubi ad relativum refertur: Mc. XIV, 44 þammei kukja, sa ïst, greipiþ þana; Joan. XIV, 10 atta, saei ïn mis ïst, sa taujiþ þo vaurstva; 21; XVIII, 11; Phil. IV, 3.

d) Sa praesertim in fine sententiae ponitur, quo haec plene toniceque desinat: Mth. VI, 8 ni galeikoþ nu þaim; VII, 13, 14, braid daur jah managai sind ïnngaleiþandans þairh þata. þraihans vigs sa brigganda ïn libainai jah favai sind þai bigitandans þana; 24 wazuh saei hauseiþ vaurda meina jah taujiþ þo, galeiko ïna vaira frodamma; Mc. VI, 3; IX, 28; X, 14; XII, 17; XIV, 5; XV, 29 (deest apud Graecum); Luc. VI, 47; XVIII, 16; XIX, 23; Joan. V, 36; X, 3, 17; XII, 7; XIII, 17; XVII, 10; XVIII, 38; Rom. XIII, 3; Eph. V, 25; Col. III, 7, 19; Tim. I, IV, 16, etc.

1102 e) Semper in formulis afar þata postquam, ïn þis propter quod, etc. vid. gloss. vv. Afar et In.

f) Etiam et peculiariter ponitur pro οὗτος, rarius autem pro ἐκεῖνος: Mth. V, 37 þata managizo þaim (τούτων) us þamma ubilin ïst; VI, 32 all þata (ταῦτα) þiudos sokjand; IX, 3 sumai bokarje qeþun: sa (οὗτος) vajamereiþ; Mc. X, 15 þata utgaggando us mann þata (ἐκεῖνα) ïst þata gamainjando mannam; XII, 4 jah þana (κἀκεῖνον) stainam vairpandans gaaiviskodedun. Alia exempla vid. gloss. V. þata.

g) Ubi relativo conjungitur ( sa saei, sa ïze), idem est ac latinum ( is) qui, graecum ὅς, vid. § 203, 2) et 3).

«Annotatio 1.—Non semel etiam significat hic idem (αὐτός οὗτος) et equidem in sola formula du þamma (ad hoc) Cor. II, V, 5; Eph. VI, 18. An vero locus Mc. XIV, 10, ubi pro ὁ τοιοῦτος adest, vitiosum sit, dubium est, cum alibi sa svaleiks legatur. Quoad autem paucos casus, in quibus pro relativo usurpatur: Luc. IX, 31 vairos tvai miþrodidedun ïmma, þaiei vesun moses jah helias. þai gasaiwanans ïn vulþau qeþun urruns ïs; Tim. II, I, 5 þizei ïst fygailus jah airmogaineis; Phil. III, 19 þize guþ vamba ïst, ex se non conspicui sunt, quippe cum Gothus non semper alias pro relativo Graeco relativum correspondens adhibeat.

«Annotatio 2.— Jah sa vertitur et hoc, id est, et equidem (καὶ οὗτος): Phil. I, 28 ïst ïm ustaikneins fralustais ïþ ïzvis ganistais, jah þata fram guþa (et hoc a Deo); necnon et pariter (καὶ αὐτός): Mc. I, 19 gasaw ïakobu jah ïohanne jah þans ïn skipa manvjandans natja; Luc. I, 36; XIX, 9. Pro jah sa occurrit etiam jah ïs: Joan. XVII, 19 fram ïm ïk veiha mik silban; ei sijaina jah eis veihai ïn sunjai.»

2) Adjective significat

a) Hic (οὗτος ὁ); Mth. VII, 28 ustauh ïesus þo vaurda (τοὺς λόγους τούτους); X, 42 gadragkeiþ ainana þize minnistane (τῶν μικρῶν τούτων) stiklo kaldis vatins; XI, 16 wamma nu galeiko þata kuni (τὴν γενεὰν ταύτην). Alia exempla vid. in gloss. V. þata

b) Raro hic idem (αὐτὸς ὁ): Luc. II, 38 þizai weilaï (ῇὐτῆ τῇ ὥρᾳ) anna atstandandei andhaihait fraujin; VII, 21; X, 7, 21; XX, 19; Joan. 5, 36; vel hic—ipse (ὁ—αὐτός): Joan. XIV, 11 ïn þize vaurstve (διὰ τὰ ἔργα αὐτά) galaubeiþ; vel ille (ἐκεῖνος ὁ): Mth. XXVII, 19 ni vaiht þus jah þamma garaihtin (τῷ δικαίῳ ἐκείνῳ); Luc. XX, 18; Joan. XVIII, 13.

«Annotatio 3.—Cum οὗτος in textu graeco post substantivum communiter stet, etiam Gothus suum demonstrativum quandoque postponit: Mth. IX, 26 usïddja meriþo so (ἡ φήμη αὕτη) and alla jaina airþa, Luc. III, 8 guþ mag us stainam þaim (τῶν λίθων τούτων) urraisjan barna abrahama; IV, 21 usfullnodedun mela þo (ἡ γραφὴ αὕτη); Cor. II, I, 12 woftuli unsara so (ἡ καύχησις ἡμῶν αὕτη) ïst veitvodei miþvisseins unsaraizos. Alia exempla vid. gloss. V. þata.

Caeterum ex mero mutationis amore Gothus dicit: Mc. VIII, 12 wa þata kuni (ἡ γενεά αὕτη) taikn 1103 sokeiþ, amen qiþa ïsvis: jabai gibaidau kunja þamma (τῇ γενεᾷ ταύτῃ) taikne.

«Annotatio 4.—Saepe demonstrativum post relativum sententiae sequitur, ex. gr.: Cor. I, VII, 20 warjizuh ïn laþonai, þizaiei laþoþs vas, in þizai sijai; 24 warjizuh ïn þammei galaþoþs vas, ïn þamma gastandai.»

3) Hoc pronomen, sive sit adjectivum, sive substantivum, ut articulus usurpatur, vid. § 195.

II. Sah, soh, þatuh nihil aliud est quam praecedens pronomen, adjecto enclitico -uh. Jam vero ex diversis hujus enclitici significationibus, sah significat

1) In sensu copulativo (-que)

a) Et hic, hic autem (καὶ αὐτὸς, καὶ οὗτος, ὁ δέ): Luc. XVII, 15 ains þize gavandida sik—sah (et hic, καὶ αὐτός) vas samareites; Joan. XIV, 8 augei unsis þana attan. þatuh (hocque, gr. tantum καί) ganah unsis; Luc. II, 38; Mth. XXVII, 44 þatuh (τὸ δέ) samo jah þai vaidedjans; Thess. II, III, 12 þaimuh (τοῖς δέ) svaleikaim anabiudam ei seinana hlaib matjaina. Item Joan. X, 2 sa ïnngaggands þairh daur hairdeis ïst lambe, þammuh (eique, gr. tantum τούτῷ) dauravards uslukiþ;

b) Qui (ὅς); Luc. II, 37 anna vas viduvo, soh (ἥ) ni afiddja fairra alh; XVI, 20 unleds sums vas namin haitans lazarus, sah (ὅς) atvaurpans vas du daura; XVII, 12 gamotidedun ïmma taihun þrutsfillai mans, þaih (οἵ) gastoþun fairraþro; Cor. I, XV, 1; Philem. 12. Hinc Joan. XVIII, 26 qaþ sums þize skalke þis maistins gudjins, sah niþjis vas (gr. συγγενὴς ὤν). Huc pertinent constructiones ut: Mth. XXVII, 57 qam manna gabigs af areimaþaias. þizuh namo (et hujus vel cujus nomen, gr. τοὔνομα) ïosef, coll. Mc. VI, 16;

2) Cum sensu emphatico (-ce), hicce, praesertim.

a) Ubi relativum, ad quod refertur, praecedit: Mth. V, 19 saei nu gatairiþ aina anabusne þizo minnistono jah laisjai sva mans, sah (hicce, germ. der tonicum, sed in graeco textu deest hoc pronomen, quod Gothus parallelismi causa induxit) minnista haitada ïn þiudangardjai himine, ïþ saei taujiþ jah laisjai sva, sah (οὗτος) mikils haitada ïn etc.; Mc. XII, 10; Luc. IX, 26; XX, 17; Joan. V, 37, 38; X, 1; XII, 49; Gal. VI, 7; Phil. III, 7; Skeir. VI, d. Et etiam ubi participium cum articulo (is qui) praeit: Skeir. I, c gadob nu vas mais þans svesamma viljin ufhausjandans diabulau du ufargaggan anabusn guþs þanzuh aftra svesamma viljin gaqissans vairþan nasjandis laiseinai. Hinc Mc. XII, 10 et Luc. XX, 17 stains þammei usvaurpan þai timrjans, sah varþ du haubida vaihstins (ὃν λίθον—οὗτος);

b) Ubi post interjectam parenthesim pergitur: tunc enim sah, soh, et imprimis þatuh sequenti þan per assimilationem in þatuþ-þan conjungitur: Mth. III, 11 sa afar mis gagganda svinþoza mis ïst, þizei ïk ni ïm vairþs ei andbindau skaudaraip skohis ïs; sah þan (αὐτός) ïzvis daupeiþ ïn ahmin; XXVII, 58; Mc. III, 11; XVI, 6; Luc. II, 37 pr. III, 16; Joan. VII, 9; VIII, 40; XII, 6; XIII, 28; XVI, 33; Joan. VIII, 35; Rom. XII, 1104 4; Cor. I, VII, 6; II, I, 17 (τοῦτο οὖν); IV, 15 (τὰ γάρ); IX, 16; XII, 19; Eph. IV, 9; Thess. I, IV, 5; Tim. I, Ij, 3; Skeir. II, b; III, a; V, a; VIII, a, c. Efformantur etiam eo modo parentheses; Luc. II, 1, 2 urrann gagrefts gameljan allana midjungard. soh þan (αὕτη) gilstrameleins frumista varþ; Joan. VI, 6 þatuh þan (τοῦτο δέ) qaþ fraisands ïna; VII, 39; XVIII, 10, 15; Cor. I, IX, 23.

c) Quod vel quem sah demonstrat, postimittitur: Joan. VI, 40 þatuh þan (τοῦτο δέ) ïst vilja guþs; ei wazuh saiwiþ sunu jah galaubeiþ du ïmma; XVII, 3 soh þan (αὕτη δέ) ïst so aiveino libains, ei kunneina þuk; Skeir. I, c þatuh vesi viþra þata gadob, ei frauja þana galausidedi; coll. Cor. II, XIII, 9 þizuh (τοῦτο δέ) auk jah bidjam, ïzvaraizos ustauhtais;

d) Ut simplex demonstrativum adest sah tantummodo Tim. I, VI, 8 habandans usfodein jah gaskadvein, þaimuh ganohidai sijaima; IV, 16.

III. His hic, non usurpatur nisi relative ad tempus quod loquenti praesens est; de caetero adjective et substantive adhibetur, et defectivum est, cum in solis accusativo (masc. hina et neutr. hïta) et dativo sing. himma caribus occurrat:

a) Adjective: und hina dag usque ad hunc praesentem diem Mth. XI, 23; XXVII, 8; Cor. II, III, 14, 15; himma daga hoc die, hodie Mth. VI, 11, 30; Luc. II, 11; IV, 21; V, 26; XIX, 5, 9; fram himma nu ex hoc momento Luc. I, 48; V, 10; und hita nu ad hoc instans Skeir. IV, b;

b) Substantive: fram himma ex hoc (die, momento) Joan. XIII, 19; XIV, 7; und hita usque ad hoc (momentum, hunc diem) Mth. XI, 12; Mc. XIII, 19; Joan. XVI, 24; Cor. I, XV, 6.

IV. Jains, jaina, jain ( jainata) ille, illa, illud (ἐκεῖνος), ad objectum a loquente remotum refertur: Luc. XVIII, 14 atïddja sa garaihtoza gataihans du garda seinamma þau raihtis jains; Joan. III, 30 jains skal vahsjan ïþ ïk minznan. Jam vero ponitur.

a) Substantive, quemadmodum in duobus supra laudatis exemplis, raro tamen in primis Evangeliis (tantum Mc. XII, 5; Luc. IX, 34; XVIII, 14; XX, 11) , frequenter autem apud Joannem (exceptis locis sub b) laudatis), apud Skeireins et in plerisque epistolarum locis, vid. gloss. h. v.

b) Adjective, communiter suo substantivo praepositum: Joan. XVI, 23 ïn jainamma daga mik ni fraihniþ vaihtais; 26; XVIII, 17 qaþ jaina þivi; postpositum autem occurrit tantum apud Lucam (II, 1 in dagans jainans; IV, 2; XV, 14; XVII, 9; XX, 1) et Nehemiam (VI 17). Si insuper adsit attributum, pronomen sive substantivum praecedit: Mth. IX, 26 alla jaina airþa; sive sequitur: IX, 31 allai airþai jainai; Luc. XIX, 27 fijands meinans jainans.

Substantivo autem articulum habente, pronomen regulariter sequitur: Mth. VII, 25 vindos bistugqun bi þamma razna jainamma; VIII, 28; IX, 22; Mc. III, 24, 25; VI, 11; XIII, 19; Luc. IX, 5; XVIII, 3; Cor. II, VII, 8. Praecedit tantum, sed praeeunte 1105 Graeco, Mc. XII, 7 jainai þai vaurstvjans et Cor. I, X, 28 jainis þis bandvjandins.

V. Pronomina-Adjectiva.

1) Svalauds, tantus (τοσοῦτος): Mth. VIII, 10 ni ïn ïsraela svalauda galaubein bigat; Skeir. IV, 6 svalauda mikilduþais maht. Et neutrum substantive cum partitivo usurpatum: Joan. XIV, 9 svalaud melis (τοσοῦτον χρόνον) miþ ïzvis vas.

2) Svaleiks, talis (τοιοῦτος): Mth. IX, 8 mikilidedun guþ þana gibandan valdufni svaleikata mannam; Joan. IX, 16 waiva mag manna fravaurhts svaleikos taiknins taujan, etc., vid. gloss. Saepe etiam substantive ponitur, servata tamen vocalica forma (vid. § 196 I b) : Cor. I, V, 11 þamma svaleikamma ni miþmatjaiþ; Luc. XVIII, 16 þize svaleikaize ïst þiudangardi guþs; IX, 9 was ïst sa, bi þanei ïk hausja svaleik (τοιαῦτα); Cor. I, VII, 28 aglon leikis gastaldand þo svaleika (οἱ τοιοῦτοι).

D. Relativum.

§ 203. Pronomen relativum ex particula relativa ei et pronomine demonstrativo sa organice cunjunctis efformatur: saei, soei vel sei, þatei (§ 109) , et indiscriminatim graeco ὅστις, ὅσπερ, ὅς ἂν, ὁ cum participio respondet. Jam vero ponitur

a) Adjective, qui, quae, quod, quo in casu substantivum praecedit vel etiam sequitur, sed tunc quandoque repetitur demonstrativum: Mth. VIII, 4 atbair giba, þoei (ὅ) anabauþ moses; X, 26 ni vaiht ïst gahuliþ, þatei (ὅ) ni andhuljaidau; XI, 20 dugann ïdveitjan baurgim, ïn þaimei (αἷς) vaurþun mahteis; Mc. X, 29, 30 ni washun ïst, saei (ὅς) aflailoti gard—, saei (ὃς ἄν) ni andnimai ·r· falþ; XV, 6 and dulþ warjoh fralailot peilatus ïudaium ainana bandjan, þanei (ὅνπερ) bedun; Luc. I, 20 ni galaubides vaurdam meinaim, þoei (οἵτινες) usfulljanda; Joan. I, 29 sa ïst viþrus guþs, saei afnimiþ (ὁ αἴρων) fravaurht þizos manasedais; XII, 49 saei mik sandida atta, sah mis anabusn atgaf. Alia exempla vid. gloss. þatei 1) a);

b.) Substantive, is qui, ea quae, id quod, qui, quae, quod simpliciter: Rom. VII, 15 þatei (quod, ὅ) vaurkja, ni fraþja, unte ni þatei (ὅ) viljau tauja; ak þatei (ὅ) hatja, þata tauja; X, 14 waiva bidjand, þammei (cui εἰς ὅν) ni galaubidedun, aiþþau waiva galaubjand, þammei (quem, ὅν) ni hausidedun? Joan. VIII, 25 þu was ïs? jah qaþ du ïm ïesus· anastodeins þatei (ὅ, τι) jah rodja du ïzvis; Gal. I, 23 saei vrak (qui persecutus est, ὁ διώκων) uns simle, nu mereiþ galaubein; Mth. V, 19 saei (qui tantum, ὃς ἐάν) nu gatairiþ aina anabusne þizo minnistono, sah minnista haitada ïn þiudangardjai himine; Cor. I, XVI, 2 warjizuh fram sis silbin taujai huhjands þatei (ὅ, τι ἄν) vili. Alia exempla vid. gloss. h. v. b) et c).

«Annotatio 1.— Saei ponitur etiam quandoque pro aliis relativis, ut pro ὅσος post alls: Luc. XVIII, 12 afdailja taihundon dail allis þize (ὅσα) gastalda; 1106 22; Joan. X, 41; XVI, 15; XVII, 7; unde huc etiam probabiliter pertinet Rom. IX, 7, quod nih allai þaiei construendum est, coll. ad. h. l. Imo pro οἷος: Phil. I, 30 þo samon haifst habaiþ, þoei (οἷον) gasaiwiþ ïn mis; pro εἴ τις: Eph. IV, 29 ainhun vaurde ubilaize us munþa ïzvaramma ni usgaggai, ak þaiei (εἴ τις) goþ sijai du timreinai; Joan. III, 3 niba saei (ἐὰν μή τις) gabairada ïupaþro, ni mag gasaiwan þiudangardja guþs; 5; XV, 6; pro τίς in interrogationibus indirectis: Joan. VI, 6 vissa þatei (τί) habaida taujan; Eph. V, 10; pro demonstrativo cum praecedentibus, stricte connexo: Mth. XXVII, 46 ufhropida· helei, helei, lima sabakþani, þatei ïst (τοῦτ᾽ ἐστι) guþ meins, etc.; Cor. II, XII, 8; Tit. I, 5; Eph. III, 1, vid. ad h. l.; vel pro οὗτος γάρ: Eph. V, 6 ni manna ïzvis uslusto lausaim vaurdam, þairh þoei (διὰ ταῦτα γάρ) qimiþ hatis guþs.»

2) Ubi pronomen relativum ad pronomen personale primae et secundae personae refertur, sonat ïkei, þuei, juzei ( veizei nusquam occurrit): Cor. I, XV, 9 ïk ïm sa smalista apaustaule, ïkei (ὅς) ni ïm vairþs ei haitaidau apaustaulus; Rom. XIV, 4 þu was ïs, þuei stojis (ὁ κρίνων) framaþjana skalk; Luc. XVI, 15 jus sijuþ, juzei garaihtans domeiþ (οἱ δικαιοῦντες) ïzvis silbans; Mc. I, 11 þu ïs sunus meins sa liuba, ïn þuzei (ᾧ) vaila galeikada, cujus in locum subditur in margine lectio varians: þukei (ὃν) vilda; Gal. III, 1 ïzvisei (οἶς) faura augam xristus faurameliþs vas, ïn ïzvis ushramiþs. Alia exempla vid. supra § 109. Quandoque prius deficit personale pronomen: Gal. V, 4 lausai sijuþ af xristaus, jazei (οἵτινες) ïn vitoda garaihtans qiþiþ ïzvis; Tim. I, I, 12, 13 aviliuda xristau, unte galaubjandan mik gahugida gasatjands ïn andbahtja, ïkei faura vas (ego qui prius fui, τὸν πρότερον ὄντα) vajamerjands. Quo linguae usu cognito, non jam mirum est si sa saei in promiscuis locis usurpetur, pro οὗτος ὅς Luc. V, 21, pro ἐάν τις Joan. XIII, 20; Rom. VIII, 5; XI, 22, etc.

3) Loco pronominis relativi ponuntur

a) Sah, et is, vid. § 202 II, 1) a);

b) In nominativo particulae relativae

aa) Ise et (semper apud Joannem et in epistola ad Corinthios altera) ïzei, neo-germanico so comparanda, proximaque demonstrativo: Mth. VII, 15 atsaiwiþ faura liugnapraufetum þaim ïzei (οἵτινες) qimand at ïzvis ïn vastjom lambe; Mc. IX, 1; Joan. XI, 37 niu mahta sa ïzei uslauk (οὗτος ὁ ἀνοίξας) augona þamma blindin, gataujan ei jah sa ni gadauþnodedi; Cor. II, V, 21 þana ïzei ni kunþa (τὸν μὴ γνόντα) fravaurht faur uns gatavida fravaurht; Cor. I, XV, 27; Gal. VI, 13; Tim. I, I, 16; Eph. II, 17 gavairhti þaim ïzei (τοῖς) newa scilicet sind. Hae particulae ad substantiva referuntur, quae libenter eas immediate sequentes recipiunt: Joan. VIII, 40 sokeiþ mik usqiman, mannan ïzei (ὅς) sunja ïzvis rodida; XII, 4; XV, 26; Cor. II, I, 10; VIII, 16; Gal. I, 1, 4; Eph. I, 3, 14. Non nisi autem raro particula a vocabulo cui refertur, separatur: Eph. IV, 15 vahsjaima ïn ïna þo alla, ïze ïst haubiþ, xristus; Cor. 1107 II, III, 5, 6 so vairþida unsara us guþa ïst, ïzei etc.; Luc. VIII, 13 þai ana þamma staina (scilicet þai sind) ïze etc.;

bb) Ei, quod etiam ut particula temporalis vel explicativa (cum, ut, quod) haberi potest: Luc. I, 20 sijais þahands und þana dag ei vairþai þata usque hunc diem, quo, ἄχρι ἧς ἡμέρας ( und þanei dag), ubi Gothus attractionem apud Graecum saepius occurrentem, resolvit, item XVII, 30; Col. I, 9; Neh. V, 14; Tim. II, III, 8 þamma haidau ei (ὃν τρόπον, proprie þammei haidau) jannis jah mambres andstoþun moseza, sva jah þai andstandand sunjai; Rom. IX, 20 þu was ïs, ei andvaurdjais (ὁ ἀνταποκρινόμενος pro þu ei andvaurdjais) guþa.

«Annotatio 2.—Vario etiam modo in locis sequentibus exprimitur pronomen relativum: Mth. V, 32 wazuh saei (ὃς ἄν) afletiþ qen seina ïnu fairina kalkinassaus, taujiþ þo horinon, jah sa ïze (ὃς ἄν) afsatida liugaiþ, horinoþ; Luc. VIII, 13—15 þai ana þamma staina sind ïze (οἵ) miþ fahedai andnimand þata vaurd.—þata ïn þaurnuns gadriusando þai sind, þaiei—. þata ana þizai godon arþai þai sind þai ïze—.»

E. Interrogativa.

§ 204. I. Was, wo, wa substantivum est, quis, quae, quid (τίς, τί); in directis et indirectis interrogationibus, interrogat in genere sine respectu ad aliud et in plurali numero nusquam occurrit. Quod autem praeter dativum masc. et neutr. wamma etiam instrumentalis we existat, vid. § 110 annot. 1; Cor. I, IV, 7 was (τίς) þuk ussokeiþ, vauþ-þan habais, þatei ni namt, aiþþau jabai andnamt, wa wopis, sve ni nemeis? Luc. X, 29 was ïst mis newundja? IV, 34 kann þuk, was ïs; Mc. V, 9 wa namo þein? III, 33 wo ïst so aiþei meina aiþþau þai broþrjus meinai? XII, 16 wis ïst sa manleika jah so ufarmeleins? VI, 24 wis bidjau? Luc. VI, 47 wazuh sa hausjands vaurda meina jah taujands þo, ataugja ïzvis, wamma galeiks ïst; Mth. VI, 31 wa matjam, aiþþau wa drigkam aiþþau we (quo) vasjaima? Mc. VIII, 27 wana mik qiþand mans visan? Rom. IX, 19 viljin ïs was andstandiþ? Alia exempla vid. gloss. V. Was 1)

«Annotatio 1.—Ubi autem was adjective sumi debet, ejus substantivum partitivum sit necessum est, et ipsum in singulari positum substantivo in genere convenit: Luc. IX, 55 niu vituþ, wis ahmane (cujus spiritum, pro quis spiritus, οἵου πνεύματος) sijuþ; Mth. V, 46 wo mizdono (quam mercedum, pro quam mercedem, τίνα μισθόν) habaiþ; Mc. I, 27; VI, 2; Luc. IX, 25; Joan. XVIII, 29; Rom. XIII, 9; Cor. I, VII, 5; XV, 2; XVI, 7; Cor. II, VI, 14 sq.; Thess. I, III, 9 wa aviliude (τίνα εὐχαριστίαν) magum usgildan fraujin? Mc. XI, 28 ïn wamma valdufnje þata taujis? 29; Luc. XX, 2. Tantummodo Luc. XV, 4 legitur was manna ïzvara aigands taihuntehund lambe etc., coll. § 205 annot. 1.

«Annotatio 2.—In resolvendis formulis praepositionalibus cum articulo quandoque adhibetur wa 1108 pro relativo: Phil. II, 23 gasaiwa wa bi mik ïst (τὰ περὶ ἐμέ); 28; Eph. VI, 21, 22.»

II. Warjis, warja, warjata, quis (τίς), ponitur

a) Sive in plurali numero: Joan. VI, 64 vissa ïesus, warjai (τίνες) sind þai ni galaubjandans jah was (τίς) ïst saei galeiveiþ ïna; XIII, 18 ïk vait, warjans (οὕς) gavalida. Quod si Thess. I, IV, 2 vituþ warjos anabusnins atgebum ïzvis loco waizos in hoc casu falsi legitur, haec forma in se correcta, mendose adesset, cum varjis solum hic adjective occurrat;

b) Sive ad waþar in oppositione vid. III.

aaa) Superlativo conjunctum: Mc. IX, 34 du sis misso andrunnun, warjis (τίς) maists vesi; Luc. IX, 46; Mc. XII, 28 warja (ποία) ïst allaizo anabusne frumista; vel

bb) Relatum ad numerum vel objectum determinatum: Mc. XII, 23 warjamma ïze (scilicet eorum septem virorum) vairþiþ qens; Luc. XX, 33; Joan. XIII, 22 sewun du sis misso þai siponjos þagkjandans, bi warjana (nempe ex istis duodecim) qeþi; X, 32 managa goda vaurstva ataugida ïzvis, ïn warjis þize vaurstve (διὰ ποῖον αὐτῶν ἔργων) staineiþ mik?

«Annotatio 3.—Quod si interrogatio ad multitudinem was ïzvara Mth. VI, 27; Luc. XIV, 28; Joan. VIII, 46 incorrecta est, warjis ïzvara apud Luc. XVII, 7 desideranda est, interrogatione ad apostolos facta (quis vestrum servum habens etc.); sensisse autem videtur interpres, hanc allocutionem Domini non ex praecedenti dependere neque ad solos apostolos, sed ad multitudinem fieri, vid. § 204, I.»

III. Waþar, uter relative ad duo et comparativo conjunctum: Sheir. III, a miþ sis misso sik andrunnun sumai ni kunnandans waþar (Christus scilicet an Joannes) skuldedi maiza; Luc. VII, 42 waþar (τίς) þize (duorum debitorum) mais ïna frijoþ; Mth. IX, 5 waþar (τί) ïst azetizo qiþan· afletanda þus fravaurhteis þau qiþan· urreis jah gagg; Mc. II, 9; Luc. V, 23.

«Annotatio 4.— Waþar in nominativo tantum sing. occurrit, hinc legitur Mth. XXVII, 17 wana vileiþ ei fraletau ïzvis, barabban wau ïesu? Quod si Joan. IX, 2 was (τίς) fravaurhta, sau þau fadrein ïs? non waþar adest, hoc ex eo probabiliter venit, quod propter ideam pluralem vocabuli fadrein waþar poni non potuerit.»

IV. Adjectiva pronomina:

1) Wileiks, qualis (ποῖος, ποταπὸς, πήλικος): Mc. IV, 30 we galeikom þiudangardja guþs aiþþau ïn wileikai (ποίᾳ) gajukon gabairam þo? Joan. XII, 33 bandvida wileikamma (ποίῳ) dauþau skulda gadauþnan; Luc. I, 29 þahta sis weleika (ποταπή) vesi so goleins; Gal. VI, 11 sai wileikaim (πηλίκοις) bokom ïz vis gamelida. Alia exempla vid. gloss. V. Wileiks.

2) Welauds, quantus? (πόσος): Cor. II, VII, 11 saiw þata bi guþ saurgan ïzvis welauda gatavida ïzvis usdaudein.

3) Adjectiva pronom. ex wan efformata:

1109 a) Wan manags, wan filu? quot? (πόσος): Mc. VIII, 5 wan managans habaiþ hlaibans? XIX, 20; Mth. XXVII, 13 niu hauseis, wan filu ana þuk veitvodjand; VI, 23; Mc. XV, 4; Luc. XV, 17; XVI, 5;

b) Wan laggs? quam longum? (πόσος): Mc. IX, 21 wan lagg mel ïst, ei þata warþ ïmma?

F. Indefinita.

205. I. Was, wo, wa, quis, aliquis, affirmans, non nisi substantive usurpatur: Mc. VIII, 4 waþro þans mag was (τίς) gasoþjan; XI, 25 afletaiþ, jabai wa habaiþ viþra wana; Luc. XIX, 8 jabai wis wa aþholoda, fidurfalþ fragilda; Joan. XIV, 14 jabai wis bidjiþ mik ïn namin meinamma, ïk tauja; Cor. II, XII, 6 freidja, ïbai was ïn mis wa muni; XIII, 8 ni magum wa viþra sunja; Thess. I, V, 15 saiwiþ ïbai was ubil ana ubilamma vamma usgildai; II, III, 8 ni arvjo hlaib matidedum at wamma ak vinnandans arbaidai vaurkjondans, ei ni kauridedeima wana ïzvara; Mth. V, 39 jabai was (ὅστις) þuk stautai bi taihsvon þeina kinnu, vandei ïmma jah þo anþara; Tim. II, II, 5 jabai haifsteiþ was, ni veipada, nib a vitodeigo brikiþ. Alia exempla vid. gloss. V. Was.

«Annotatio 1.—Indefinitum adj. τίς eodem modo ac interrogativum redditur, vid. § 204, annot. 1: Phil. II, 1 wa gaþrafsteino (τις παράκλησις)— wo gaþlaihte—wo gamainduþe; IV, 8; Tim. I, V, 4; Cor. I, XVI, 7 wo weilo (χρόνον τινά); VII, 5; Rom. XIII, 9 wo anþaraizo anabusne; Gal. VI, 1 ïn wizai missadede; Col. II, 23 sveriþo wizai (ubi in interpretatione nostra honorum pro honore legendum est). Hinc etiam neutri adjectivi conjungitur, ubi tamen, genitivum sing., more latino, ad se trahit (quid boni): Mc. IV, 22 nih allis ïst wa fulginis (τι κρυπτόν aliquid absconditi), þatei ni gabairhtjaidau; Rom. IX, 11 nauhþannh ni gabauranai vesun, aiþþau tavidedeina wa þiuþis aiþþau unþiuþis (τι ἀγαθὸν ἢ κακόν). Solum was anþar (τις ἄλλος) Phil. III, 4 dici potuit et formula μικρόν τι gothice vertitur Cor. II, XI, 1, 16 per leitil wa. Specie tantum adjectivum est in Cor. I, VII, 12 jabai was broþar qen aigi ungalaubjandein; non enim ut Latini si quis rex Gothi dicunt, sed sï quis, qui rex est, ita ut locum supra laudatum explicandum sit: si quis, qui frater noster est, sicut et Cor. I, V, 11 emphatice jabai was broþar namniþs legitur, coll. XIV, 24. Si autem Cor. II, V, 17 εἴ τις ἐν Χριστῷ καινὴ κτίσις (si qua in Christo nova creatura) vertitur: jabai wo ïn xristau niuja gaskafts, femininum vel male lectum est pro was, vel propter genus τῆς κτέσεως ab interprete usurpatum, si qua, scilicet creatura, nova creatura sit in Christo; nullo enim pacto wo ad niuja gaskafts (si qua nova creatura est) referri potest.»

II. Mannahun, washun et ainshun, ainohun, ainhun non occurrunt nisi cum negatione et ea auxiliante designant simul neminem et nullum. Quoad negationem, sive ante haec vocabula ponitur, sive ex licentia verbo conjungitur, washun tantummodo semper 1110 fere negationem immediate sibi praepositam habente. Jamvero in eo differunt haec vocabula, quod ni mannahun (nullus homo, imprimis apud Marcum usurpatum) et ni washun (nemo) substantiva sint (utrumque graec. οὐδείς, μηδείς, οὐ—τις, quisquam respondens), sed in genere, non nisi raro reperiantur, adeo ut ni washun, quod apud Lucam est, in locis parallelis per aïnshun suppleatur (vid. annot. 6); quod insuper ni washun in nominativo tantum masc., mannahun etiam in aliis casibus appareat; quibus adde ni vaihts vel ni vaiht (nihil, nequicquam, οὐδέν, μηδέν, οὑ—τι) ut neutrum inveniri; ni ainshun autem substantivum sit (nullus, οὐδείς, μηδείς, οὐδέ εἷς) et in omnibus casibus generibusque sing. occurrat.

1) Mc. IX, 39 ni mannahun ïst, saei taujiþ maht ïn namin meinamma; XII, 14 ni kara þuk manshun; I, 44 saiw ei mannhun ni qiþais vaiht; VIII, 26; IX, 9; XVI, 8; Tim. I, V, 22; Luc. III, 14 ni mannanhun holoþ; X, 4.

Mth. IX, 16 ni washun lagjiþ du plata fanan þarih . . . ana snagan fairnjana; Mc. X, 18 ni washun þiuþeigs alja ains guþ; 29 ni washun ïst, saei aflailoti gard ïn meina, saei ni adnimai ·r· falþ; Luc. X, 22 ni washun kann, was ïst sunus, alja atta; Joan. X, 18 ni washun nimiþ saivala meina af mis; Cor. I, XVI, 11 n washun ïmma frakunni; Col. II, 18 ni washun ïzvis gajiukai.—Joan. X, 28 ni fravilviþ washun lamba meina us handan meinai.

Mth. X, 26 ni vaiht ïst gahuliþ, þatei ni andhuljaidau; Mc. V, 26 qens manag gaþulandei fram managaim lekjam jah ni vaihtai botida atïddja du ïesua; VI, 8 faurbauþ ïm ei vaiht ni nemeina ïn vig. Alia exempla vid. gloss. V. Vaihts

2) Joan. XIV, 6 ïk ïm sa vigs jah sunja jah libains, ainshun ni qimiþ at attin niba þaïrh mik; Mc. XII, 35 ainshun þanaseiþs ni gadaursta ïna fraihnan; Joan. VI, 65 ni ainshun mag qiman at mis; Rom. XIII, 8 ni ainummehun vaihtais skulans sijaiþ; Joan. V, 22 ni stojiþ ainohun; Luc. IV, 26 ni du ainaihun þizo ïnsandiþs vas helias alja ïn saraipta. Plura exempla vid. Gloss. V. Ainshun.

«Annotatio 2.—Hic etiam adjectivum ullus quemadmodum quis ( was, annot. 1) exprimitur: Mc. XI, 2 bigitats fulan, ana þammei nauh ainshun manne ni (οὐδεὶς ἀνθρώπων) sat (Luc. XIX, 30 ana þammei ni ainshun aiv manne sat) ; Luc. IV, 24 ni ainshun praufete (οὐδεὶς προφήτης) andanems ïst ïn gabaurþai seinai; IX, 50; XVI, 13; Mc. VI, 5 ni mahta jainar ainohun mahte (οὐδεμίαν δύναμιν) gataujan; Joan. X, 41 ïohannes gatavida taikne ni ainohun (σημεῖον οὐδέν); XVI, 29; XVIII, 28; XIX, 4; Luc. X, 19; Phil. IV, 15; Mth. XXVII, 14 ni andhof ïmma viþra ni ainhun vaurde (οὐδὲ ἕν ῥῆμα); Luc. I, 37 nist unmahteig guþa ainhun vaurde (πᾶν ῥῆμα); Joan. XIX, 11 ni aihtedeis valdufnje ainhun (ἐξουσίαν οὐδεμίαν) ana mik, nih vesi þus at giban ïupaþro. Hinc Cor. II, VI, 3 ni ainhun þannu ïn vaihtai gibandans bistuggqei (μηδεμίαν προσκοπήν), ei ni anavammjaidau andbahti unsar, hoc bistuggqei in 1111 nostris annotationibus ad h. l. ex lectione codicis A bistuggq immerito illustravimus, quasi ei hujus bistuggqei codicis B incorrecta repetitio sequentis ei esset. Constructio enim genitivum postulat, et in genitivo casu est istud bistuggqei, quod est pro bistuggqe (vid. § 30, 3) ; in codice autem A haec terminatio a librario propter ei sequens negligenter praetermissa fuit. Denique ex ainhun ipso sequitur bistuggq neutrum esse debere, et consequenter genus in Gloss. h. v. mutandum.

«Quemadmodum Phil. III, 4 was anþar (annot. 1), ita reperitur etiam Joan. XV, 24 anþar ainshun ni (οὐδεὶς ἄλλος) gatavida. Thess. I, IV, 12 ni ainishun wis þaurbeiþ nullius aliquid Vulgatae probabiliter, sapit hoc excepto, quod wis ut partitivum habendum sit: «non ullius aliquo, dum hoc «nullius aliquid» Vulgatae vero sensui repugnat. Tim. II, II, 4 ni ainshun drauhtinonds (οὐδεὶς στρατευόμενος) non est: nullus militans, sed non unus, qui militat, coll. annot. 1, cujus loco genitivus adhibetur apud Joan. XIII, 28 þatuh þan ni vissa ainshun þize anakumbjandane.

«Annotatio 3.—Ex glossa Cor. I, X, 19 ni þatei þo galiugaguda vaihts sijaina ad vocabula ni þatei þo galiugaguda wa sijaina (nam haec est glossa tantum textu exsolvenda), discrimen statui potest inter wa et vaiht; wa scilicet significat aliquid, sive ad aliquid existens, sive non referatur; vaihts e contra rem existentem et reipsa praesentem indicat. In sententiis negativis vaiht in locum wa semper subditur: Gal. VI, 3 þugkeiþ wa visan ni vaiht visands; 15 nih bimait vaiht ïst, nih faurafilli.

«Annotatio 4.—Praeter ni mannahun occurrit etiam substantivum ni nanna, nemo: Mth. VI, 24 ni manna (οὐδείς) mag tvaim fraujam skalkinon; VIII, 4 saiw ei mann ni (μηδενί) qiþais; 28 ni mahta manna (μὴ τις) usleiþan þairh þana vig. Alia exempla vid. gloss. V. Manna.

«Annotatio 5.— Ainshun usurpatur etiam, ubi adest in sententia vocabulum interrogativum, cui negativa responsio spectatur (num), ex. gr., jau, num forte: Joan. VII, 48 sai jau ainshun þize reike galaubidedi ïmma (Ecce num unus horum principum crederet ei)?

«Annotatio 6.—Quod autem washun sive posterius, sive corrigentibus aliis per ainshun suppleatur, ex parallelis locis patet, coll. Mth. IX, 16; Mc. X, 18, 29 et Luc. V, 36; XVIII, 19, 29.»

III. Sums, suma, sum quidam (τίς) substantive ponitur, quemadmodum ainshun, hoc addito, quod etiam in plurali (quidam) occurrat: Luc. VIII, 46 taitok mis sums; Mc. IX, 38 sewum sumana ïn þeinamma namin usdreibandan unhulþons; XIV, 57 sumai usstandandans galiug veitvodidedun; Tim. II, II, 18 galaubein sumaize usvaltidedun; I, I, 3 faurbiudais sumaim, ei anþarleiko ni laisjaina; Thess. II, III, 11 hausjam sumans wairbandans ïn ïzvis ungatassaba. Alia exempla vid. Gloss. V. Sums Cum ains 1112 etiam conjungitur: Mc. XIV, 47 ains sums (εἷς τις) þize andstandandane; XIV, 51.

«Annotatio 7.—Post sums plurale naturaliter sequitur partitivus: Mth. IX, 3 sumai þize bokarje; Mc. XII, 13 sumai þize fareisaie; Rom. XI, 17 sumai þize aste etc.; necnon et in singulari aliorum indefinitorum more partitivum patitur: Mc. XV, 21 sumana manne (id est τινὰ ἄνδρα); Joan. XVIII, 22 sums (εἷς) andbahte; Luc. XVIII, 18 sums reike (τὶς ἄρχων); XV, 15 sums (εἷς) baurgjane; XV, 11 manne sums; VII, 2 hundafade sumis skalsks; Mc. V, 25 qinono suma.

Ex indefinitis sums solum adjective sumitur, dum regenti vocabulo casu eodem convenit, ubi scilicet cum ains conjungitur: Mc. XIV, 51 ains sums juggalauþs; vel ubi adjectivum in vocalica forma substantive ponitur: Joan. XI, 1 sums siuks. Sic se habet frequenter apud Lucam, quod praeter influxum romanum, ex eo verisimiliter factum est, quia ibi ordinario postponi videtur: Luc. VII, 41 dulgahaitjin sumamma; VIII, 27 vair sums; XIV, 16 manna sums; XV, 8 suma qino; X, 25 vitodafasteis sums; XVIII, 2 staua sums ïn sumai baurg; XVIII, 35 blinda sums; XVI, 20 unleds sums; XIX, 12 manna sums godakunds.

Annotatio 8.—De usu indefiniti sums in sententiis coordinatis ( sums—sumsuh, unus—alter; alii—alii), vid. infra ubi de sententia composita tractatur.»

IV. Wazuh, warjizuh et waþaruh, quilibet, in eo differunt quod wazuh, quivis, universalitatem repraesentet (πᾶς), hinc etiam saepissime omnem significat, et communiter per relativa sequentia strictius determinatur; warjizuh autem quisque (singuli), partem ex toto, nonnullos ex multitudine designet (ἕκαστος), sive sit haec multitudo reipsa memorata, sive simpliciter cogitanda: caeterum wazuh, et warjizuh quandoque promiscue usurpantur; quoad waþaruh, ad duo refertur (ἑκάτερος, uterque). Ad singulariter significandum warjizuh et waþaruh etiam ains prae se recipiunt (annot. 10) et prius cum plurali non ad synesin construitur (§ 209, 3) ; Mc. IX, 49 wazuh (omnis, πᾶς) funin saltada; Luc. XVI, 16 þiudangardi guþs vailamerjada jah wazuh ïn ïzai nauþjada; Mth. VII, 24 wazuh saei (πᾶς ὅστις, omnis qui) hauseiþ vaurda jah taujiþ þo, galeiko ïna vaira frodamma; Rom. X, 13 wazuh saei (πᾶς ὃς ἄν) anahaitiþ bidai namo fraujins ganisiþ; Mth. V, 28 wazuh saei saiwiþ (πᾶς ὁ βλέπων) qinon du luston ïzos, ju gahorinoda ïzai; Rom. X, 11 wazuh sa galaubjands du ïmma ni gaaiviskoda.

Luc. II, 3 ïddjedun allai, ei melidai veseina warjizuh (ἕκαστος, quisque ex omnibus) ïn seinai baurg; IX, 14 gavaurkeiþ ïm anakumbjan kubituns ana warjanoh fimftiguns; Rom. XIV 12 warjizuh unsara fram sis raþjon usgibiþ guþa; Joan. XVI, 32 qimiþ weila ei distahjada warjizuh (σκορπισθῆτε ἕκαστος, scilicet vestrum) du seina jah mik ainana bileiþiþ; Cor. I, IV, 5 hazeins vairþiþ warjammeh (nempe vestrum) fram guþa; Luc. VI, 40 gamanvids warjizuh (πᾶς) vair þai sve laisaris ïs.

1113 Skeir. V, d sveriþa waþaramme scilicet patri et filio) gibaima bi vairþidai. In hoc solo loco waþaruh reperitur; wazuh autem et warjizuh in aliis exemplis occurrentia vid. gloss. hh. vv.

«Annotatio 9.— Wazuh et warjizuh partitivum post se admittunt: Luc. II, 23 wazuh gumakundaize (πὰν ἄρσεν) uslukands qiþu veihs fraujins haitada; Cor. I, XI, 5 woh qinono (πᾶσα γυνή) bidjandei aiþþau praufetjandei andhulidamma haubida gaaiviskoþ haubiþ sein; XV, 30 duwe bireikjai sijum weilo woh (πᾶσαν ὥραν); Gal. V, 3 veitvodja wammeh manne bimaitanaize (παντὶ ἀνθρώπῳ περιτεμνομένῳ), þatei skula ïst all vitoþ taujan; Luc. VI, 30 wammeh bidjandane (παντὶ τῷ αἰτοῦντι) þuk qif.—Luc. VI, 44 warjizuh bagme (ἕκαστον δένδρον) us svesamma akrana uskunþs ïst; Skeir. VI, b warjatoh vaurde at mannam in mundai maht ïst anþarleikein ïnmaidjan; Eph. IV, 16 ïn mitaþ ainis warjoh fero usvahst leikis taujiþ (ubi Gothus a graeco ἑνὸς ἑκάστου μέρους deflectens, vertit quasi ἑνὸς ἕκαστον μέρος legisset; in nostra igitur interpretatione quaeque loco quarumque legendum est); Luc. XIX, 26 warjammeh habandane (παντὶ τῷ ἔχοντι) gibada.

«In simili casu haec indefinita recipiunt etiam adjectiva non nisi substantive usurpata et substantiva, quae temporis determinationem indicant, ut annum, horam, festum, etc.: Mth. V, 22 wazuh modags; Neh. V, 18 vas fraquman dagis wizuh (μίαν ἡμέραν); Mc. XIV, 49 daga wammeh (καθ᾽ ἡμέραν); Luc. XVI, 19; XIX, 47; Cor. I, XV, 31; Luc. II, 14 jera wammeh (κατ᾽ ἔτος); Luc. IX, 23 dag wanoh (καθ᾽ ἡμέραν); Mth. XXVII, 15 and dulþ warjanoh; Mc. XV, 6.

« Wazuh et warjizuh adjectis numeralibus voçabulis efformant distributiva, vid. § 198, III.

«Annotatio 10.—Ubi relativa saei, ïzei, ei, þei sequuntur wazuh, huic praefigitur sa vel þis, posterius imprimis ad convertendum Graecum ἄν, hinc: Mth. X, 32, 33 sawazuh saei (πᾶς ὅστις) andhaitiþ mis ïn andvairþja manna, andhaita jah ïk imma ïn andvairþja attins· meinis ïþ þiswanoh saei (ὅστις ἄν, omnis qui) afaikiþ mik—afaika jah ïk ïna; Mc. XI, 23 þiswazuh ei (ὃς ἄν) qiþai·—vairþiþ ïmma þiswah þei (ὃ ἐάν) qiþiþ; 24 allata þiswah þei (πάντα ὅσα ἄν) bidjandans sokeiþ, vairþiþ ïzvis; Joan. XVI, 2 qimiþ weila ei sawazuh ïzei usqimiþ (πᾶς ὁ ἀποκτείνας) ïzvis, þuggkeiþ hunsla saljan guþa. Attamen etiam legitur apud Joan. XVI, 15 þatawah þei (ὃ, τι ἅν) bidjaiþ attan, gibaiþ ïzvis. Alia exempla vid. gloss. h. v.

«Sed contra ad strictiorem unionem emphatice exprimendam iisdem warjizuh et waþaruh etiam ain praefigitur 1114 (εἷς ἕκαστος, unusquisque): Thess. II, I, 3 managniþ friaþva ainwarjizuh (ἑνὸς ἑκάστου) allaize ïzvara ïn ïzvis misso; Luc. XVI, 5 athaitands ainwarjanoh (ἕνα ἕκαστον) faihuskulane qaþ þamma frumistin; IV, 40 ainwarjammeh (ἑνὶ ἑκάστῳ) ïze handuns analagjands gahailida ïns; Cor. I, XII, 18 guþ gasatida liþuns ainwarjanoh (ἓν ἕκαστον) ïze ïn leika svasve vilda; Skeir. VII, c svaei ainwarjano sva filu sve vilda andniman ïs gatavida. Commistum est autem in Cor. I, VII, 17 ni ei warjammeh svasve gadailida guþ, ainwarjatoh svasve galaþoda guþ, sva gaggai; Thess. I, V, 11 þrafsteiþ ïzvis misso jah timrjaiþ ainwarjizuh anþar anþarana (εἷς τὸν ἕνα).—Skeir. III, a at bajoþum daupjandam jah ainwaþarammeh seina anafilhandam daupein, miþ sis misso sik andrunnun.

«Quod ainwarjizuh etiam ut distributivum usurpetur, vid. § 198, III.»

V. Alls, alla, all, omnis (πᾶς) triplici modo, quemadmodum indefinitum quislibet, construitur, nempe:

1) Substantive, sed tantummodo in plurali, omnes: Mc. V, 20 allai (πάντες) sildaleikidedun; XIV, 64 eis allai gadomidedun ïna skulan visan dauþau; Skeir: I, a ïesus qam gamains allaize nasjands; allaize fravaurhtins afhrainjan; Eph. IV, 7 guþ atta allaize ïst ufar allaim jah and allans jah ïn allaim uns, etc.; Mc. IX, 12 helias qimands aftra gaboteiþ alla, eo enim modo saepe neutrum plur. usurpatur (πάντα vel τὰ πάντα omnia), more graeco: Luc II, 20; III, 20; Joan. XVII, 7; XVIII, 4; Rom. XI, 36; Cor. I, XV, 27; II, V, 17, 18; Eph. I, 11, 23; III, 9; Phil III, 21; Col. I, 16, 20; III, 11; necnon et neutrum sing., more germanico: Mth. VIII, 33 gataihun ïn baurg all (πάντα); Luc. XVIII, 12, 22; Joan. XIV, 26; Cor. I, IX, 22 ( allaim vas all), 25; II, II, 9; Eph. I, 22; Phil. III, 8; Col. IV, 7; Tim. I, II, 1; vel forma plena allata: Math. V, 18 allata vairþiþ; Mc. IV, 11, 34; Luc. II, 39 (ἅπαντα); XIV, 17; XV, 13; XVIII, 28; Joan. XIV, 26; Eph. IV, 10; VI, 21, etiam cum articulo þo alla; Luc. XVI, 14; Cor. I, XII, 19; Col. III, 8; þata all Cor. II, XII, 19; þata allata Joan. XV, 21; Cor. II, IV, 15.

2) Adjective, sive

a) Ut significet: omnes (omnia) in plurali et substantivo eodem casu conveniens: Mth. XXVII, 1 runa nemun allai gudjans (omnes sacerdotes); Mc. IV, 32 kaurno sinapis vairþiþ allaize grase (omnium leguminum) maist; Cor. I, XV, 7 ataugida sik apaustaulum allaim; Luc. III, 3 qam and allans gaujans; Mth. VIII, 16 allans þans ubil habandans ganasida; Luc. II, 31 nasein þeina manvides ïn andvairþja allaizo manageino; I, 6 vesun ba gaggandona ïn allaim anabusnim jah garaihteim 1115 fraujins unvaha; Mth. IX, 35 bitauh baurgs allos jah haimos; Luc. I, 48 audagjand; mik alla kunja; Mth. V, 15; Mc. I, 32, VII, 3, 23; Luc. I, 6, 65, 66, 71; II, 19; III, 19; IV, 5, 37; V, 9; VI, 26; XVII, 2, 10; XIX, 37; Rom. X, 4, 12; XII, 17; Cor. I, XV, 19; II, I, 1, 3, 4; III, 2; IV, 2; VIII, 18; XI, 9; Gal. I, 2; Eph. I, 18, 21; III, 21; IV, 6, VI, 18; Col. II, 13; Thess. II, III, 6; sive:

b) Ut significet: quisque in singulari et equidem in neutro, substantivo partitivo plur. sequente: Skeir. V, a at allamma vaurtstve ainaizos anabusnais beidiþ; Luc. III, 6 gasaiwiþ all leike (πᾶσα σάρξ) nasein guþs; IV, 4 ni bi hlaib ainana libaid manna ak bi all vaurde (παντὶ ῥήματι) guþs; Cor. II, XIII, 1; Rom. XIV, 11 mis all knive (πᾶν γόνυ) biugiþ; Cor. II, X, 5 frahinþan all fraþje (πᾶν νόημα); Luc. III, 5 all dalei (πᾶσα φάραγξ) usfulljada jah all fairgunje jah hlaine (πᾶν ὄρος καὶ βουνός) gahnaivjada; Cor. II, IX, 8 ufarassjaiþ ïn allamma vaurstve godaize (πᾶν ἔργον ἀγαθόν); Col. I, 10; Tim. I, V, 10; II, II; 21; III, 17; Tit. I, 16.—Col. I, 28 vulþu gateiham talzjandans all manne (πάντα ἄνθρωπον) jah laisjandans all manne; SKeir. IV, b; Phil. IV, 7 ufarïst all ahane (πάντα νοῦν); Mth. VII, 17 all bagme godaize (πᾶν δένδρον ἀέγαθόν) akrana goda gataujiþ; 19 all bagme ni taujandane akran god usmaitada; Joan. XV, 2 all taine unbairandane akran goþ usnimiþ ïta.—Luc IV, 13 ustauh all fraistobnjo (πάντα πειρασμόν) diabulus; V, 17 vesun gaqumanai us allamma haimo (πάσης κώμης); X, 1 ïnsandida ïns tvans wanzuh ïn all baurge jah stade (πᾶσαν πόλιν καὶ τόπον); Rom. XIII, 1 all saivalo (πᾶσα ψυχή) valdufnjam ufarvisandam ufhausjai; Cor. II, VII, 1 hrainjam unsis af allamma 1116 bisauleino (παντὸς μολυσμοῦ); X, 6 manvuba habaiþ du fraveitan all ufarhauseino (πᾶσαν παρακοήν), Tim. II, III, 16 all boko (πᾶσα γραφή); Mc. III, 28 allata afletada þata fravaurhte (πάντα—τὰ ἀμαρτήματα) sunum manne.

«Annotatio 11.—In hoc ultimo casu, nonnisi raro partitivum vocabulum in singulari occurrit: Mc. II, 13 all manageins (πᾶς ὁ ὄχλος) ïddjedun du ïmma; Tim. I, IV, 4 all gaskaftais (πᾶν κτίσμα) guþs goþ; Cor. II, X, 5 gatairan all hauhiþos ushafanaizos (πᾶν ὕψωμα ἐπαιρόμενον) viþra kunþi guþs; et semel tantum datur alla razdo Rom. XIV, 11, alls substantivo in genere conveniente, caeterorum indefinitorum ad instar. Fortasse etiam in Thess. II, III, 6 gaskaidiþ ïzvis af allamma broþre wairbandane ungatassaba hoc allamma ut masculinum habendum est, licet, cum all manne inveniatur, etiam neutrum esse possit.

«Annotatio 12.—Cum alls habita ratione ejus significatione (ὅλος, πᾶς), puram adjectivorum naturam sapit (vid. gloss. V. Alls 2) , inde fit, ut etiam in paulinis epistolis, graeco et latino in gothicum sermonem probabiliter influentibus, saepe significans omnis quisque occurrat: Cor. II, VIII, 7 ïn allamma managniþ, galaubeinai jah vaurda jah kunþja jah ïn allai usdaudein (πάσῃ σπουδῇ, in omni sollicitudine); XII, 12 taikneis apaustaulaus gatavidos vaurþun ïn ïsvis ïn allai þulainai (πάσῃ ὑπομονῇ, in omni patientia); Eph. I, 3 guþ gaþiuþida uns ïn allai þiu þeinai ahmeinai; Phil. I, 20, II, 29; IV, 6; Col. I, 9, 11, 15; III, 16; Thess. I, III, 7; II, I, 11; Tim. I, I, 16.»

B. De Sententia Simplici.